ŪMINIS
BRONCHITAS

APIBRĖŽIMAS

Tai
ūmiai prasidedantis ir greitai praeinantis bronchų, o dažnai kartu ir trachėjos
gleivinės uždegimas.

EPIDEMIOLOGIJA

Kvėpavimo
sistemos ligos dažniausios iš visų sistemų ligų, o ūminis bronchitas sudaro 30
proc. visų plaučių ligų. Kiekvienais metais šia liga suserga apytiksliai 5
proc. suaugusiųjų, dažniausiai – žiemą, rečiau vasaros ar pavasario metu.
Dažniau pasitaiko mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

90
proc. visų ūminio bronchito atvejų sukelia infekciniai veiksniai, iš jų
dažniausi- virusai (respiracinis sinticinis virusas, gripo, paragripo, adeno
virusai, rinovirusai, H.simplex ir kt.). Bakterinės infekcijos kaip pirminis
sukėlėjas pasitaiko rečiau, dažniausiai bakterijos komplikuoja virusinės
infekcijos eigą 2-3 ligos dieną. Grybelinės infekcijos dažniau būna seniems ir
nusilpusiems asmenims. 10 proc. ūminio bronchito atvejų būna dėl aplinkos
veiksnių- darbas dulkėtoje aplinkoje ar kenksmingų dujų- rūgščių, šarmų, sieros
dioksido, amoniako- įkvėpimas į plaučius.

Prasidėti
bronchitui įtakos gali turėti predisponuojantys veiksniai, kurie sumažina
organizmo pajėgumą kovoti su infekcija: peršalimas, sutrikęs kvėpavimas pro
nosį, židininė nosiaryklės infekcija, širdies ligos, krūtinės ląstos pakenkimai.

Virusų
sukeltas uždegimas prasideda aukštai kvėpavimo takuose, (nosiryklėje) ir plinta
žemyn į gerklas, trachėją, bronchus. Mikrooganizmai ardo kvėpavimo takų
epitelio ląsteles, dėl uždegimo didėja gleivių produkcija, klampumas. Gleivinė paraudusi,
paburkusi, bronchų spindis sumažėja, sutrinka bronchų epitelio apsivalymo
funkcija. Susidaro tinkamos sąlygos ne tik virusams, bet ir bakterijoms
daugintis ir skverbtis į kvėpavimo takų gleivinę.

KLINIKA

Ligos pradžioje
jaučiami bendri peršalimo simptomai- atsiranda sloga, vargina čiaudulys,
gerklės perštėjimas, ašaroja akys, jaučiamas raumenų ir nugaros skausmas.
Netrukus prasideda ir paties bronchito požymiai- sausas kosulys, dirginimas
gerklėje, po kelių dienų atsiranda gleivingų skreplių. Trečią- ketvirtą ligos
dieną kosulys nurimsta, tačiau, jei prie virusinės infekcijos prisideda ir
bakterinis uždegimas, liga užsitęsia ir komplikuojasi. Gali pakilti temperatūra
iki 38-39ºC, ligonis atkosti gausiai gleivingų- pūlingų skreplių, kosulys intensyvesnis,
labiau varginantis. Sunkiais atvejais kostint jaučiamas tarpšonkaulinių raumenų
skausmas.

DIAGNOSTIKA

Ūminį bronchitą
reikia įtarti, kai ligonis, sergantis ūmine virusine respiracine infekcija,
pradeda kosėti. Liga diagnozuojama remiantis nusiskundimais ir klinikiniais
simptomais, patvirtinančių testų nėra, todėl lieka atmesti kitas galimas
kosulio ir karščiavimo priežastis.

GYDYMAS

Ūminis
bronchitas gydomas malšinant varginančius simptomus- skiriami skausmą,
temperatūrą mažinatys vaistai, kosulį slopinantys medikamentai. Antibiotikai
(makrolidai, penicilinai ir II kartos cefalosporinai)skiriami tik esant
akivaizdžių bakterinės infekcijos požymių arba ligoniams, kuriems yra didelė
komplikacijų rizika- sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių
ligomis, vėžiu, senyvo amžiaus asmenims.

Karščiuojantiems
ligoniams taikomas namų režimas, poilsis, duodama gerti šiltų skysčių. Jei
temperatūra ladai didelė, skiriami antipiretikai. Jei vargina sausas kosulys
kelias dienas gali būti vartojami kosulį slopinantys vaistai – kodeinas,
levodropropizinas ir kt.,tačiau nereikia nepamiršti, kad kosulys – apsauginis
mechanizmas, todėl jį slopinti reikia tik ypatingais atvejais.Kartais vartojami
gleives skystinantys vaistai – mukolitikai (ambroksolis, acetilcisteinas). Jų
poveikis nėra įrodytas. Geriausiai gleives skystina vandens gėrimas (bent 2 –
3l per dieną). Kai kosulys užsitęsia 3-4 dienas ir pasireiškia bronchų
obstrukcijos simptomai, gali būti skiriami inhaliuojami broncholitikai
(salbutamolis, fenoterolis ir kt.) ar inhaliuojami
gliukokortikosteroidai(budezonidas, flunizolidas, flutikazonas). Efektyvi
priemonė kovojant su ūminiu bronchitu yra vitamino C vartojimas ir kojų padų
šildymas.

PROFILAKTIKA

Patariama
vengti peršalimo, nešvaraus dulkėto oro, nerūkyti, grūdinti organizmą,
pakankamai ilsėtis, vartoti vitaminingą maistą, skiepytis nuo gripo. Ryte ir vakare
arba ilgai pabuvus dulkėtoje aplinkoje, patartina išplauti nosį virintu
vandeniu arba 1% valgomosios druskos tirpalu. Esant dažniems bronchitams,
patartina pneumokokinė vakcinacija.