VĖJARAUPIAI

APIBRĖŽIMAS

Vėjaraupiai
– tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos
ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupiais dažniausiai sergama vaikystėje.
Vėjaraupiai suaugusiems žmonėmsdažnai būna sunkesnės formos, šiuo atveju
dažniau pasitaiko komplikacijos.Virusas ilgainiui gali pakartotinai
aktyvuotis ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline, herpes zoster.

EPIDEMIOLOGIJA

Vėjaraupiai
paplitę visame pasaulyje, ja perserga daugiau nei 90% žmonių. Pusę
persirgusių vėjaraupių sudaro 5-9 metų amžiaus vaikai. Kūdikiai iki 3
mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugojančios
nuo šios ligos medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia
liga. Būdami tokio amžiaus greičiau suserga neišnešioti ir gimę mažo
svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę sistemą. Vienintelis
infekcijos šaltinis- vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris užkrėsti gali 5
dienas prieš atsirandant bėrimams ir taip pat 5 dienas po bėrimų
atsiradimo. Įsidėmėtina, kad vėjaraupių šašai yra neužkrečiami. Virusais
plinta oru ir į organizmą patenka per kvėpavimo takus ar akių gleivinę.
Jei namuose yra sergantis vėjaraupiais, tai dar nepersirgusių šia
infekcija namiškių užsikrėtimo galimybė yra labai didelė.Persirgus
vėjaraupiais įgyjamas labai patvarus imunitetas, tačiau virusų organizme
gali išlikti ilgai ir paprastai sulaukus 60 metų amžiaus ligos
sukėlėjai gali aktyvuotis- pasireiškia savotiškas vėlyvas vėjaraupių
recidyvas- juostinė pūslelinė. Vėjaraupiais dažniausiai susergama žiemą
ir ankstyvą pavasarį.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Vėjaraupius
sukelia virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Tai – Varicella
zoster virusas, turintis DNR. Patekęs į žmogaus gleivinę, sukėlėjas
dauginasi ir keliauja į kraują. Kuomet praeina pirminės vėjaraupių
infekcijos reiškiniai, virusai gali išlikti organizme- manoma, kad jie
įsikuria žmogaus neuronuose. Jei sukėlėjai pakartotinai aktyvuojasi,
pasireiškia kita liga- juostinė pūslelinė, kurios simptomas- grupės
pūslyčių, išsidėsčiusių pagal nervo eigą.

KLINIKA

Pirmieji
vėjaraupių požymiai pasireiškia praėjus 10 – 20 (dažniausiai 14-17)
dienų po užsikrėtimo.Staiga temperatūra pakyla iki 37,5-38,5 C,
karščiuojama 3-6 dienas; vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega;
vyresniems vaikams gali skaudėti galvą. Pagrindinis simptomas – bėrimas.
Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau –
iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai
džiūstant, užsideda šašas. Jų būna ant veido, plaukuotosios galvos
dalies, liemens, galūnių, burnos, lytinių organų gleivinės.Ant delnų,
padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių
organų. Beria bangomis kas 24-48 val., todėl viename plote galima
pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas niežti.Beria 3-4
ir net iki 7 dienų.Tokių bėrimų būna nuo 20 iki 70. Užsidėję šašeliai
nukrenta per 1-3 savaites. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti
dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Paprastai randų bėrimo vietose nelieka.
Tačiau nors vėjaraupiai ir gerybinė liga, taip pat galimos ir sunkios
komplikacijos- pūliniai, abscesai, gali išsivystiti sepsis, sukelti
plaučių, smegenų ir kitų organų uždegimą. Vieną kartą persirgus
vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
ligą diagnozuoja išsiaiškinęs buvusį kontaktą su sergančiu asmeniu,
aptikęs tipišką bėrimą. galima nustatyti prieš virusą pasigaminusius
antikūnus kraujyje, ar patį virusą rasti pūslelių skystyje.

GYDYMAS

Ūmiu
susirgimo periodu ligoniai turi gulėti lovoje, laikytis higienos (švari
patalynė, rūbai). Rekomenduojama nusimaudyti po dušu, nes tuomet
sumažėja niežėjimas. Bėrimo elementus galima patepti vandeniniais
antiseptikų tirpalais (pvz. Clorheksidino tirpalu), tačiau senas būdas –
ištepti bėrimus briliantine žaluma, kalio permanganatu ar alkoholiniais
antiseptikais neberekomenduojamas. Antivirusinis gydymas iki 12 metų
neskiriamas, nes imuninė sistema pati susitvarko su virusu. Vyresniems
nei 12 metų ir suaugusiems skiriama priešvirusiniai vaistai-
acikloviras, valacikloviras, brivudinas. Visiems ligoniams,
atsižvelgiant į simptomus,  galima duoti karščiavimą (ibuprofenas) ir
niežėjimą mažinančių vaistų.

PROFILAKTIKA

Lietuvoje
yra skiepai nuo vėjaraupių, tačiau ji dar neįtraukta į vaikų skiepų
kalendorių. Vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėn. Paprastai skiepijami
rizikos grupėje esantys vaikai (sergantys lėtinėmis ligomis,
imunodeficitais), ar suaugusieji, kurie nesirgę vėjaraupiais,
sergantieji kai kuriomis sunkiomis ligomis (lėtinėmis plaučių, kraujo,
piktybiniais augliais). Persirgus vėjaraupiais, įgyjamas visą gyvenimą
trunkantis imunitetas, tačiau, kaip jau minėta, yra tikimybė susirgti
juostine pūsleline.