VENŲ TROMBOEMBOLIJA

APIBRĖŽIMAS

Venų
tromboembolija yra liga, kuri apima tiek giliųjų venų trombozę, tiek plaučių
emboliją. Tai yra dažna ir mirtina liga, dažnai besikartojanti ir galinti
sukelti ilgalaikes komplikacijas.

EPIDEMIOLOGIJA

Tai
trečia pagal dažnumą kraujagyslių liga po koronarinės širdies ligos ir smegenų
insulto. JAV diagnozuojamas apie 1 milijonas tromboembolijos atvejų per metus.
300 000 pacientų miršta dėl venų tromboembolijos sukeltų komplikacijų. Labai
didelė rizika giliųjų venų trombozei (GVT) išsivystyti yra sudėtingos
ortopedinės operacijos (GVT būna vienam iš penkių ligonių, jei netaikoma
profilaktika).

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Venų
tromboembolijos rizikos veiksniai gali būti paveldėti (protrombino genų
mutacijos, antitrombino nepakankamumas ir t.t.) arba įgyti (trauma, chirurginė
intervencija, nėštumas, navikai ir daugelis kitų). Veikiant rizikos veiksniams,
kojų giliosiose venose susiformuoja kraujo krešulys (trombas), kuris iš dalies
ar visiškai sutrikdo kraujo pritekėjimą į venas. Pavojinga gyvybei būklė
išsivysto, kai trombas ar jo fragmentas atitrūksta ir nukeliauja į plaučių
kraujagysles ar kitus organus – susidaro tromboembolija. Plaučių embolija gali
sukelti staigią mirti ar ilgalaikes komplikacijas.

KLINIKA

GVT atvejais
būna:

1.  Vienos
kojos patinimas;

2.  Skausmas
ar spazmas pažeistoje vietoje;

3.  Galūnės paraudims;

4.  Jaučiama
šiluma kojoje.

Vėliau dėl
sutrikusios kraujotakos gali formuotis opos, pažeistoje vietoje vyksta audinių
nekrozė (audiniai tamsūs, suardyti).

Plaučių
embolijos klinikiniai simptomai:

1.  Dusulys;

2.  Padažnėjęs
kvėpavimas;

3.  Tachikardija;

4.  Krūtinės
skaumas;

5.  Kosulys;

6.  Prakaitavimas.

Sunkiais
atvejais pasreiškia šokas, kolapsas, sumažėja šlapimo išsiskyrimas, oda
pamėlynuoja.

DIAGNOSTIKA

Vertinant
paciento būklę, dėmesys atkreipiamas į rizikos veiksnius.

Diagnozuojant
GVT atliekami instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimai:

1.  Radiografiniai
kontrastiniai tyrimai;

2.  Echoskopija;

3.  D
– dimerų kraujo plazmoje tyrimas;

4.  Kompiuterinė
tomografija;

5.  Magnetinio
rezonanso tyrimas.

PTE diagnostika
remiasi:

1.  Elektrokardiograma;

2.  Rentgeninis
plaučių tyrimas;

3.  Arterinio
kraujo dujų nustatymas;

4.  Kompiuterinė
tomografija;

5.  Ventiliacijos
– perfuzijos skenavimas;

6.  Biologinių
žymenų nustatymas kraujyje (troponino ir natriouretinio peptido);

7.  Echokardiografija;

8.  Magnetinio
rezonanso tyrimas.

GYDYMAS

Skiriami
medikamentai:

1.  Anikoaguliantai
– heparinas, varfarinas, kurie neleidžia krešuliui susidaryti;

2.  Trombolitikai
(alteplazė, streptokinazė) skiriami, kai tromboembolija jau įvykusi, tačiau
situacija nėra grėsminga paciento gyvybei ir galima laukti, kol vaistai
ištirpdys krešulį.

Nustačius GVT
nuo 1 mėn. iki 1 metų patariama dėvėti kompresines kojines.

Chirurginis
gydymo būdas – embolektomija. Jos metu padaromas pjūvis per užkimštą
kraujagyslę ir krešulys išsiurbiamas (aspiruojamas).

PROFILAKTIKA

VTE
profilaktikai taikomos šios nemedikamentinės priemonės:

1.Kojūgalio
pakėlimas 10–150 kampu.

2.Elastinės
kompresinės kojinės arba elastinis tvarstis (kulkšnies srityje kompresija ne
mažesnė kaip 14 ir ne didesnė kaip 26 mm Hg, į viršų – kompresija mažėja).

3.Protarpinė
kompresija (uždėtos ant blauzdų manžetės pripučiamos oro iki 40 mm Hg,
palaikoma 10–12 s ir atleidžiama).

4.Ankstyvas
ligonio vaikščiojimas po operacijos.

5.Adekvatus
skysčių kiekis.

Profilaktikai
dažniausiai vartojami šie vaistai:

1.Nefrakcionuotas
heparinas.

2.Mažos
molekulinės masės heparinai.

3.Netiesioginio
veikimo antikoaguliantai.