Venų varikozė

APRAŠYMAS

Kojų venų varikozė – mazginis arba maišelinis
paviršinių kojų venų išsiplėtimas, sukeliamas venų vožtuvų nesandarumo. Venų
varikozė dažniausiai pasireiškia išsipūtusių, išsišakojusių venų išryškėjimu
ant kojų, kulkšnių ir pėdų. Venų varikozė – tai venų nepakankamumo (venų
refliukso ligos) padarinys, kuomet kraujas normaliai iš apatinių galūnių
nesugrįžta į širdį, o kaupiasi pažeistose venose.

EPIDEMIOLOGIJA

Venų varikoze dažniau serga moterys nei vyrai,
paprastai vyresniame amžiuje. Dažnai venos išsiplečia nėštumo metu, kuomet
stipriai pakinta hormonų pusiausvyra moters organizme, vaisius spaudžia dubens
venas.

Dažnai dėl kenksmingų darbo sąlygų venų varikoze
skundžiasi mezgėjos, audėjos, taip pat kirpėjos, pardavėjos. Dėl šių susirgimų
skundžiasi ir sėdimą darbą dirbantys, pvz., stomatologai, kompiuteristai.

Venų susirgimų daugėja senstant, – lyginant 20 ir
79 metų žmones, varikozės atvejų padaugėja nuo 12 iki 60 %.

LIGOS PRIEŽASTIS IR EIGA

Pagrindinės veninių susirgimų priežastys:
paveldimumas, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas. Taip pat didelę įtaką turi
lytis, pvz., moterys, esančios menopauzinio amžiaus turi didelę riziką susirgti
venų varikoze. Hormonų pokyèiai moters organizme įvyksta priešmenstruaciniu bei
menopauzės laikotarpiais. Šiais laikotarpiais atsipalaiduoja venų sienelės
tonusas, jos tampa labiau pažeidžiamos, greičiau gali išsiplėsti ir sutrikti
vožtuvų darbas. Venų varikozės riziką padidina įvairių hormoninių preparatų ir
kontraceptinių tablečių vartojimas. Negydoma venų varikozė gali sukelti
tromboflebitą (krešulių venose susidarymą ir uždegimą), giliųjų venų trombozę,
trofines opas, netgi invalidumą arba mirtį.

Ligą lemia dvi pagrindinės priežasčių grupės:

 1.  įgimtos:
venų sienelės audinio silpnumas, blogai išsivystęs raumeninis sienelės
sluoksnis

 2.  įgytos:
vožtuvų suirimas po buvusios giliųjų venų trombozės, giliųjų venų trauma.

KLINIKA

Pirmieji venų varikozės požymiai – niežėjimas ir
nuovargis kojose. Tokiu atveju pacientai skundžiasi patinimais čiurnos sąnario
srityje, naktiniu mėšlungiu, blauzdų skausmais. Šie simptomai ypač sustiprėja
sėdint, stovint, kelionių metu, sušilus, vakare ir prieš menstruacijas.

Venų varikozės simptomai:

•    skausmas ir sunkumas kojose
•    blauzdų ir kulkšnių patinimai
•    odos niežėjimas ir pojūtis, tarsi degtų
•    odos spalvos pakitimai
•    opų ant kojų atsiradimas
•    atsiradę voratinklinės kapiliarinės venos (mažų, plonyčių
  rausvos spalvos venų raizginiai).

DIAGNOSTIKA

Gydytojas diagnozuoja venų varikozę kruopščiai
ištyręs pacientą ir nustatęs venų būklę. Papildomai veninė kraujotaka
įvertinama ultragarsinio tyrimo pagalba.

GYDYMAS

Venų varikozę galima gydyti įvairiais metodais.
Kuris metodas tinkamiausias gali pasakyti tik kraujagyslių chirurgas tinkamai
ištyręs pacientą. Venų operacija – seniausias efektyvus venų varikozės gydymas.
Iki šiol tai lieka kaip referentinis metodas su kuriuo lyginami visi kiti
gydymo metodai. Operacija paprastai trunka apie vieną valandą, taikoma
regioninė nejautra.

PROFILAKTIKA

Tikimybę susirgti venų varikoze sumažina judrus
gyvenimo būdas, ypač greitas ėjimas, pagerinantis kraujotaką kojose,
kompresinės kojinės, profilaktiniai – ortopediniai įdėklai į avalynę, tinkamas
apavas (batų pakulnis turi būti ne aukštesnis kaip 4 cm), vasarą
–pasivaikščiojimai basomis.