Vištakumas

APIBRĖŽIMAS

Vištakumas
arba hemeralopija – akių liga, kai žmogus gerai mato šviesoje, bet
visiškai nemato prieblandoje. Išsivysto sutrikus stiebelių (lazdelių)
veikimui arba dėl regėjimo pigmentų nepakankamumo; šių pigmentų sintezė
ypač sulėtėja dėl vitamino A stokos.

Vištakumas būna įgimtas
(dažniausiai paveldimas; pasitaiko retai) ir įgytas. Šis dar skirstomas į
funkcinį, kuris atsiranda dėl vitamino A trūkumo, ir simptominį, kuris
pasitaiko sergant kai kuriomis akių, ypač tinklainės ir gyslainės,
ligomis.

EPIDEMIOLOGIJA

Žmonės,
norintys gauti vairuotojo pažymėjimą, privalomai tikrinami, ar mato
prietemoje ir tamsoje. Paprastai tokiomis sąlygomis nemato tie, kurie
serga vištakumu. Šia liga sergantys asmenys netinkami ir karinei
tarnybai. Medikų teigimu, vištakumas yra gana reta liga.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šviesos 
jutimas — tai akies sugebėjimas  justi   šviesą ir pažinti jos stiprumo
skirtumus. Šviesos jutimo aparatas yra stiebeliai.

Mažiausias
šviesos kiekis, kurį akis gali justi, vadinamas dirginamuo­ju šviesos
slenksčiu, minimum perceptibile, arba absoliučiu jau­trumu   šviesai. 
Jis lygus 7-10 šviesos kvantų. Mažiausias šviesos stiprumo skirtumas,
kurį jaučia akis, vadinamas diferenciniu šviesos slenksčiu, minimum
separabile.

Adaptacija tamsai: ji vyksta lėtai. Per pirmąsias
20-30 min. tinklainės jautrumas šviesai didėja gana greitai, vėliau
lėčiau ir tik praėjus 50 — 60 min. būna maksimali adaptacija.
Adaptacijos laikas priklauso ir nuo prieš tai buvusio apšvietimo
intensyvumo. Sveiko žmogaus akis, pabuvu­si tamsoje 1 val., tampa
jautresnė šviesai keletą tūkstančių kartų. Vadi­nasi, tiek kartų
sumažėja dirginamasis šviesos slenkstis.

Tinklainė sudaryta iš
daugelio sluoksnių, viename iš kurių yra vadinamieji fotoreceptoriai –
kūgeliai ir stiebeliai. Pastarieji turi šviesai jautraus reagento. Į tas
ląsteles patekus šviesos srautui vyksta fotocheminės reakcijos,
reagentai skyla ir susidaro proteinas ir netaminas, iš kurių susidaro
vitaminas A. Bene svarbiausios visame šiame procese – kūgeliai ir
stiebeliai. Mokslininkai dar praėjusiame šimtmetyje nustatė, kad
dieninių gyvūnų akies tinklainėje dominuoja kūgeliai, o naktinių gyvūnų
tinklainėje – stiebeliai. Tada buvo padaryta išvada, kad kūgeliai,
išsidėsčiusios tinklainės centre, „atsakingos“ už spalvinį regėjimą ir
mažiau jautrios šviesai, o stiebeliai, kurių yra apie 130 mln.,
nejautrūs spalvoms, bet labai jautrūs šviesai. Nuo jų ir priklauso
vadinamasis žmogaus naktinis periferinis regėjimas.

1.
Įgimtas vištakumas yra dominantiškai paveldimas. Jo etiologija neaiški.
Oftalmoskopuojant ligonį, jo tinklainė­je jokios patologijos nerandama.
Įgimtas vištakumas pasitaiko retai.

2. Įgytas vištakumas atsiranda dėl recepcinio aparato patologijos. Jis gali būti dvejopas:

                
a) funkcinis. Oftalmoskopuojant ligonį, tinklainėje nematyti jokių
pakitimų. Vištakumas priklauso nuo sutrikusios regėjimo purpuro
rege­neracijos. Priežastis — A hipovitaminozė, kuri gali būti: a)
trūkstant maiste vitamino A;   2) esant kepenų patologijai, kai sutrinka
vitamino A apykaita organizme. Pirmuoju atveju gydant vartojamas
vitaminas A ir atitinkama dieta. Gydymo efektas — geras;

                
b) simptominis vištakumas. Tai organinių akies ligų simptomas, kai
pažeidžiami fotoreceptoriai (tinklainės pigmentinė distrofija, glauko­ma
ir kt.). Tuomet atsiranda akies dugno ir akipločio pakitimų.

3.
Optinis vištakumas, pseudohemeralopia. Jis priklauso ne nuo adaptacijos
sutrikimo, bet nuo drumsties ragenos ar lęšiuko periferijoje. Šviesoje
vyzdys siauras, ir drumstys netrukdo šviesai patekti į akis. Tamsoje
vyzdys išsiplečia, ir drumstys užstoja kelią šviesai. Žmogus blogiau
mato.

KLINIKA

Stebimas tik
pačioje kokios nors gerokai sunkesnės ligos pradžioje. Esant tokiam
vištakumui labai greitai pakenkiamas ir dieninis regėjimas, nes tai
dažniausiai susiję su tinklainės patologija, įvairiais uždegimais,
glaukoma, optinio nervo atrofija ir kitomis ligomis. Jei žmogus serga
vištakumu, prieblandoje ar naktį jis nemato, neranda kelio. Tuo tarpu
dieną tas pats žmogus gali matyti puikiai.

DIAGNOSTIKA

Nustatoma iš anamnezės.

GYDYMAS

Prieblandoje
išsiplečia vyzdžiai, akys blogiau fokusuoja, todėl blogiau mato tie,
kurių akiniai per silpni ir tie, kurie akinių nenešioja, nors reikėtų.
Todėl reikia pasirūpinti tinkamais akiniais.

PROFILAKTIKA

Reikia
geriau maitintis ir nešioti tamsius akinius. Gerti po tris kartus per
dieną žuvų taukų, valgyti kepenis – virtas, keptas, net žalias, vartoti
daug tų produktų, kuriuose gausu vitamino A – šviežių pomidorų,
grietinėlės, kiaušinių, špinatų, salotų, sorų kruopų.