Ruduo neretai žinomas kaip ligų sezonas. Šiuo metų laiku itin lengva peršalti. Plintantys virusai yra labai užkrečiami ir gali sukelti ligas. Niekas nemėgsta sirgti, todėl štai 7 veiksmingi būdai, kurie padės jums apsisaugoti nuo virusų!

Gaukite pakankamai vitaminų ir mineralų

Vitaminas D, vitaminas C ir cinkas yra būtinos maistinės medžiagos imuninei funkcijai ir apsaugai nuo virusų.

Būtent vitamino D poveikis gripo ir peršalimo profilaktikai yra labiausiai įrodytas. Vitaminas D yra svarbus maisto papildas, ypač dėl to, kad daugumos suaugusiųjų organizme jo kiekis yra mažas. Įrodyta, kad šis vitaminas apsaugo nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Mažas vitamino D kiekis taip pat siejamas su padidėjusia COVID-19 infekcijos rizika.

Vitamino D gali būti sunku gauti vien tik su maistu, nebent maisto produktai būtų juo praturtinti. Ir nors mūsų organizmas gamina vitaminą D, kai esame veikiami saulės spindulių, būti lauke be apsauginio kremo nuo saulės nerekomenduojama. Jei ketinate vartoti vitamino D papildų, pirmiausia būtinai pasitarkite su gydytoju.

Nors vitaminas C neapsaugo nuo gripo ar peršalimo, tačiau įrodyta, kad reguliariai vartojantiems vitamino C papildus žmonėms sumažėja peršalimo simptomai. Daugelis pakankamai vitamino C gauna su maistu, bet jei rūkote, yra didesnė rizika, kad vitamino C kiekis bus mažas. Tyrimai rodo, kad rūkantiesiems per parą reikia papildomai 35 mg vitamino C nei nerūkantiems žmonėms.

Kaip ir vitaminas C, cinkas nesusijęs su gripo ar peršalimo profilaktika, tačiau jis apskritai svarbus imuninei sistemai. Cinkas reikalingas limfocitams (baltųjų kraujo kūnelių rūšiai) vystytis ir suaktyvinti, kad jie galėtų kovoti su infekcija. Net ir nedidelis cinko trūkumas gali sutrikdyti imuninę funkciją. Vegetarams ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, ypač gresia didesnė rizika, kad cinko kiekis bus žemas.

Tačiau, kaip ir vartojant bet kokius maisto papildus, prieš pradėdami vartoti cinką pasitarkite su gydytoju, nes jis gali sukelti virškinamojo trakto simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Be to, gali trukdyti vartoti kai kuriuos vaistus.

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas

Geriau, kad kosėdami ar čiaudėdami naudotumėte vienkartines servetėles, o ne rankas ar nosinę. Įsitikinkite, kad visada:

• kosulį ir čiaudulį užsidengsite servetėle arba vidine alkūnės dalimi;
• kuo greičiau išmesite servetėlę į uždarą šiukšliadėžę;
• nusiplausite rankas su muilu ir šiltu vandeniu arba naudosite rankų dezinfekavimo priemonę.

Dėvėkite kaukę

Dėvėkite tinkamai pritaikytą kaukę, kai neįmanoma fiziškai atsiriboti ir kai ventiliacija yra prasta, ypač patalpose. Kaukės padeda išvengti viruso plitimo arba užsikrėtimo, kai lašeliai su virusu įkvepiami arba patenka tiesiai į nosį ar burną.

Kad kaukės būtų kuo veiksmingesnės:

• Prieš užsidėdami kaukę, taip pat prieš ją nusiimdami  ir po jos nusiėmimo bei bet kada ją palietę, nusiplaukite rankas.
• Įsitikinkite, kad kaukė dengia nosį, burną ir smakrą. 
• Kai nusiimate kaukę, laikykite ją švariame maišelyje. Kasdien skalbkite medžiagines kaukes, o panaudotas medicinines kaukes išmeskite į uždarą šiukšliadėžę.

Rankų plovimas

Dažnai pamirštama, kad rankų plovimas yra vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų apsisaugoti nuo mikrobų bei daugumos infekcijų. 

• Plaukite rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių. 
• Rankas plaukite prieš ruošdami ar valgydami maistą, po kosulio ar čiaudulio, pasinaudoję tualetu. 
• Kai nėra muilo ir vandens, apsisaugoti gali padėti alkoholio pagrindu pagaminti rankų dezinfekavimo geliai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % alkoholio.

​​Laikykite paviršius švarius 

Nors žinome, kad virusai dažniausiai plinta nuo žmogaus žmogui, teoriškai įmanoma susirgti palietus užkrėstą paviršių ir netyčia prisilietus prie burnos, nosies ar veido. Bet kuriuo atveju žinome, kad virusai yra jautrūs dezinfekavimo priemonėms. Štai keletas valymo patarimų:

• Naudokite tinkamą priemonę. Pavyzdžiui, nuo COVID-19 viruso turėtų būti veiksmingi atskiesti buitiniai balikliai, ne mažiau kaip 70 % alkoholio tirpalai ir dauguma įprastų EPA registruotų buitinių dezinfekcijos priemonių.
• Naudokite produktą teisingai. Pirmiausia nuo paviršiaus nuvalykite nešvarumus. Tada nuvalykite paviršių dezinfekavimo priemone. Palikite paviršių drėgną nuo dezinfekcinės priemonės tiek minučių, kiek nurodyta gaminio instrukcijoje. Tai labai svarbus žingsnis, kurį žmonės dažnai praleidžia.
• Valykite tinkamus paviršius. Valykite labai liečiamas vietas, pavyzdžiui, durų rankenas, telefonus, nuotolinio valdymo pultus, šviesos jungiklius ir vonios kambario įrangą. Taip pat horizontalius paviršius, pavyzdžiui, stalviršius, virtuvės stalus, rašomuosius stalus ir kitas vietas, ant kurių gali patekti kvėpavimo takų lašelių. Nepamirškite ir mobiliojo telefono!
• Nenaudokite pakartotinai dezinfekuojamųjų servetėlių ant kelių paviršių. Taip mikrobai nuo panaudotos servetėlės gali persiduoti ant kitų paviršių. Kiekvienam paviršiui naudokite po vieną servetėlę ir tada ją išmeskite.

Venkite liesti veidą

Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir (arba) burną. Labai svarbu vengti liesti veidą neplautomis rankomis.

Apsaugokite kitus, jei susirgtumėte

Kol sergate, būkite namuose. Labiausiai užkrečiami esate pirmąsias 3-4 dienas nuo ligos pradžios.  Svarbu pažymėti, kad antibiotikai neveikia virusų ir neturėtų būti vartojami kvėpavimo takų virusams gydyti. 

Venkite artimo asmeninio kontakto. Tokie dalykai kaip bučiavimasis, rankos paspaudimas ir apkabinimas gali platinti ligą kitiems.

Visada kosėkite ir čiaudėkite į servetėlę arba viršutinę marškinių rankovę (alkūnės griovelį). Taip užtikrinsite, kad burna ir nosis bus visiškai uždengtos.

Po kosulio, čiaudulio ir nosies pūtimo nusiplaukite rankas. Tai padės sumažinti ant rankų esančio viruso plitimą kitiems.

Dezinfekuokite daiktus ir paviršius, kuriuos lietėte. Taip sunaikinsite virusą, kuris gali būti ant daikto ar paviršiaus, prieš kam nors jį paliečiant.