Astma gali atsirasti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai ja susergama kūdikystėje ir vaikystėje. Natūrali astmos eiga skiriasi priklausomai nuo to, kokiame amžiuje ji prasidėjo ir, galbūt, priklausomai nuo priežastinių veiksnių.

Kūdikystė. Astma gali prasidėti kūdikiui, bet ją diagnozuoti sunku kol vaikas nepaaugo. Dažniausia švokštimo priežastis pirmaisiais gyvenimo metais yra virusinė infekcija. Kartais kūdikių švokštimas gali būti dėl mažų plaučių ir tai per kurį laiką praeina, o švokštimas dėl astmos tęsiasi iki vaikystės. Jautriems kūdikiams atopija predisponuoja kvėpavimo takų padidėjusį jautrumą alergenams ar aplinkos cheminėms medžiagoms, dėl to atsiranda besikartojantis švokštimas. Švokštimas bei kosėjimas gali būti nedažni, bet kai kuriems vaikams simptomai dar mažiems tampa įprastais.

Vaikystė. Alergija, ypač namų dulkių erkėms, yra dažniausia savybė susijusi su astmos atsiradimu vaikams. Atopine astma sergantiems vaikams virusinės infekcijos yra svarbus paūmėjimus provokuojantis veiksnys, bet yra mažai įrodymų, kad virusinė infekcija yra tiesioginė astmos atsiradimo priežastis. Didelei daliai vaikų aštuonerių metų amžiuje išsivysto padidėjęs bronchų reaktyvumas ir vidutinio sunkumo ar sunkūs astmos simptomai, tuo tarpu kitiems vis tęsiasi lengva intermituojanti astma.

Daugumos sergančių lengva astma vaikų plaučių augimas yra sąlyginai normalus, bet gali būti sulėtėjęs turintiems sunkius pastovius simptomus. Tai yra svarbu, kadangi ilgalaikiai tyrimai parodė, kad nors ir astma 30-50% vaikų paauglystėje pranyksta, ji dažniausiai vėl atsinaujina suaugus. Dar daugiau, plaučių funkcija dažnai išlieka pakenkta, net kai klinikiniai astmos simptomai pranykę, o 5-10% lengva astma sergančių vaikų vėliau gyvenime išsivysto sunki astma. Apskritai panašu, kad vaikų sergančių lengva astma prognozė yra gera, bet sergantys vidutinio sunkumo ar sunkia astma yra linkę į tam tikro laipsnio bronchų jautrumo/dirglumo padidėjimą ir jiems yra rizika, kad astma persistuos/tęsis visą gyvenimą. Nors nėra įrodymų, kad reguliariai vartojami kortikosteroidai vaikystėje pakeičia natūralią ligos eigą, tačiau jie yra labai efektyvūs ligos kontrolei. Astmos paplitimo tyrimai parodė, kad iki brendimo bendrai astma dažnesnė berniukams, po to suserga daugiau mergaičių ir santykis pasikeičia. Daugelis astma suserga paauglystėje.

Pagrindiniai aspektai – epidemiologija ir eiga

• Astma yra viena dažniausių lėtinių uždegiminių ligų pasaulyje. Didžiausias paplitimas stebimas turtingose išsivysčiusios vakarietiško gyvenimo stiliaus populiacijose.
• Daugelyje šalių astmos kartu su kitomis alerginėmis ligomis paplitimas didėja, o ypač tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų.
• Daugelyje šalių mirtis dėl astmos atspindi sunkiai prieinamą medicininę pagalbą.
• Astma gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, bet dažniausia suserga kūdikiai ir vaikai.
• Yra įrodymų, kad turintiems genetinį polinkį ankstyvi gyvenimo įvykiai, net ir nėštumo metu, svarbūs astmos atsiradimui vaikystėje.
• Nors 30-50% vaikų astma pranyksta brendimo metu, dažnai ji atsinaujina suaugus.
• Nors nėra įrodymų, kad reguliariai vartojami kortikosteroidai vaikystėje pakeičia ligos eigą, tačiau jie yra labai efektyvūs ligos kontrolei.

Suaugę. Astmos išsivystymas suaugusiems dažnai susijęs su kontaktu su profesiniais dirgikliais, kurie sukelia klasikines alergines reakcijas ar per mechanizmus nesusijusius su IgE. Nėra žinoma kiek susirgusių suaugusių iš tikrųjų sirgo astma vaikystėje, nes sutrikusi plaučių funkcija ir padidėjęs bronchų reaktyvumas išlieka daugeliui pacientų, kuriems klinikiniai simptomai pranyksta dar vaikystėje. Vėlyvos pradžios astmos eiga įvairi. Panašu, kad pacientams, kuriems buvo virš 50 metų kai išsivystė astma, plaučių funkcija (išmatuota kaip forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę, FEV1) blogėja greičiau nei tiems, kurie susirgo jaunesni. Be to panašu, kad padidėjęs bronchų reaktyvumas susijęs su spartesniu blogėjimu. Tokie sergantys astma pagyvenę žmonės atsiduria dėmesio centre, nes mirštamumas šioje amžiaus grupėje gana didelis.