Podagra

APIBRĖŽIMAS

Podagra (gr. kojų spąstai) – liga, sukeliama purininių medžiagų apykaitos sutrikimo. Sergant šia liga, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Pirmine podagra dažniausiai serga vidutinio amžiaus vyrai, ypač mažai judantys, valgantys daug purininių medžiagų turinčio maisto (žuvų, riebios mėsos), vartojantys alkoholinius gėrimus. Podagrai atsirasti turi reikšmės ir paveldėjimas.

EPIDEMIOLOGIJA

Suserga vyresni nei 40 metų (40-60 metai), dažniausiai vyrai, aptukę, dirbantys intelektualų darbą, mėgstantys raudoną vyną arba alų (visi spalvoti vynai turi daug purinų).

Yra ryšys tarp serumo šlapimo rūgšties koncentracijos ir intelektualinio pajėgumo. Manoma, kad ŠR, pasižyminti antioksidantinėmis savybėmis, gali stimuliuoti smegenų žievės ląsteles. Tuo remiantis bandoma sieti podagrą ir aukštą intelektą. Moterys serga retai, dažniau po menopauzės.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje padidėja dėl to, kad organizmas jos per daug gamina ar dėl to, kad inkstai nepajėgia pakankamai jos išskirti. To priežastys gali būti įvairios:

• genetika;
• gausus mėsos, žuvies produktų bei alkoholio vartojimas;
• įvairios kitos kraujo, endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos;
• kai kurių vaistų (pvz., šlapimą varančių) vartojimas.

Podagra gali būti:

• pirminė – (apie 90%), polinkis sirgti ja paveldimas. Pirminę podagrą gali sąlygoti recesyviniu būdu paveldimas fermento hipoksantin-guanin fosforiboziltransferazės trūkumas (Lesch-Nyhan sindromas – hiperurikemija, podagra, šlapimo takų akmenligė, nervų sistemos pažeidimas, silpnaprotystė).
• antrinė – (apie 10%), sąlygoja ligos ar patologinės būklės, kurių metu padaugėja šlapimo rūgšties. Šia forma, skirtingai nuo pirminės, vienodai serga bet kokio amžiaus moterys ir vyrai. Šlapimo rūgšties metabolizmas sutrinka dėl:
  •  Per daug pagaminama: mieloproliferaciniai procesai, per didelis epidermio ląstelių irimas (psoriazė), alkoholizmas (dėl katabolinių procesų), dietos ypatumai – ypač dažnai pasitaiko alaus ir mėsos fabrikų darbuotojams;
  • Sumažėjęs išskyrimas dėl: vaistų vartojimo – β-blokatoriai, tiazidiniai diuretikai, etambutolis, pirazinamidas, ciklosporinas A. Taip pat esant preeklampsijai, švino nefropatijai, hiperacidemijai (badavimas, laktatinė acidozė, ketoacidozė, alkoholizmas), bet dažniausiai – inkstų nepakankamumas (jį gali sąlygoti ir podagrinė nefropatija).

Ligos negydant vystosi lėtinė podagra su nuolatiniais sąnarių skausmais, deformacijomis. Susidarę podagriniai mazgeliai gali suardyti sąnarį. Podagra pažeidžia inkstus – vystosi akmenligė, inkstų uždegimas, ilgainiui galintys progresuoti iki lėtinio inkstų nepakankamumo.

KLINIKA

Antrinė podagra prasideda, apsinuodijus švinu, sergant kraujo ir kitomis ligomis. Sergant podagra, šlapimo rūgšties druskos (uratai) kaupiasi kremzlėse, sąnarių dangaluose, sausgyslėse, kauluose. Pažeidžiami sąnariai, dažniausiai pėdos didžiojo piršto antrasis sąnarys. Podagros priepuolis prasideda naktį, dažniausiai po traumos, kitos sunkios ligos (insulto, infarkto), nušalus, pervargus. Priepuolį sukelia sąnariuose nusėdę šlapimo rūgšties kristalai. Pažeistą sąnarį labai skauda, jis patinsta, parausta. Ligonį krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 laipsnių. Priepuolis paprastai trunka keliolika valandų, kartais kelias dienas, vis kartojasi. Sąnarys deformuojasi, sutrinka jo judrumas. Ausų kaušeliuose, akių vokuose, audiniuose apie pažeistus sąnarius susidaro podagriniai mazgeliai – šlapimo rūgšties druskų sankaupos. Ilgainiui šių vietų oda atrofuojasi, prakiūra. Priepuolį dažnai lydi stiprus karščiavimas su šalčio krėtimu, leukocitų, eritrocitų nudėdimo greičio padidėjimas. Gydant priepuolis paprastai praeina po 1 savaitės (skausmas po 3 dienų), negydant – gali trukti mėnesį ir būti sunkiai gydomas.

DIAGNOSTIKA

Ligos diagnozė pradžioje dažnai neteisinga nes liga nėra dažna ir ne visais atvejais kliniškai būna tokia klasiška.

• Biocheminis kraujo tyrimas- hiperurikemija. Jei ji randama po pasibaigusio podagros priepuolio kelis kartus pakartotinai ištyrus ligonį, tai bandoma gydyti dieta ir vaistais.
• Sinovinio skysčio tyrimas – jis drumstas dėl ląstelių ir kristalų gausumo, kartais- kaip tiršta kreidos masė. Lėtinės podagrinės artropatijos metu, skystis esti skaidrus, neuždegiminis, leukocitų jame <2000/mm³.
• Ankstyvose stadijose rentgenologinių pokyčių nėra, vėliau – tofusai minkštuosiuose audiniuose matomi kaip įvairaus intensyvumo ,,patamsėjimai“. Dar vėliau – kauliniai tofusai sąnariuose, apie sąnarius, gali susidaryti ne tik sąnarinėje kaulo vietoje. Kauliniai tofusai – tai kaulinės erozijos, lemiančios skylamušio simptomą (rankose tai gali priminti reumatoidinio artrito cistas, bet skiriasi tuo, kad podagrai nebūdingas simetriškumas, osteoporozė). Vėlesnėse stadijose yra kaulo defektai, suardytas kaulas, tofusų konglomeratai. Dažnai kartojantis podagriniams sąnario uždegimams, atsiranda antrinė osteoartrozė, su jai būdingu vaizdu- pokremzline skleroze, osteofitais.

GYDYMAS

Priepuolio metu reikalinga ramybė, šalti kompresai. Reikia gerti daug skysčių. Vartojamas kolchicinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz, indometacinas).

Nustačius podagrą, taikomas nuolatinis gydymas specialiais vaistais: alopurinoliu bei probenecidu. Kartu būtina gerti kuo daugiau skysčių bei laikytis specialios dietos.

PROFILAKTIKA

Svarbi tiek pirminė (iki ligos), tiek antrinė (įvykus priepuoliui) podagros prevencija:

• riboti riebios mėsos, žuvies, alaus, vyno vartojimą;
• pradėti gydytis po pirmo priepuolio ir gydymo nenutraukti.