PE diagnostika paremta glausta paciento medicinine ir struktūrizuota seksualine anamneze, pagal anamnezę patikslintu iziniu ištyrimu. Tolesnio gydymo sėkmė labai priklauso nuo tikslaus PE pobūdžio išsiaiškinimo.

Fizinį ištyrimą sudaro trumpa kraujagyslių, endokrininės, nervų sistemų ir psichinės būklės simptomatikos apžvalga, skirta paneigti kitoms medicininėms būklėms, pasireiškiančioms lytinės funkcijos sutrikimais. Įtarus lėtines ligas, galinčias sukelti PE, endokrininės ar autonominės nervų sistemos sutrikimus, nustačius Peirono ligą, uretritą ar prostatitą, detalesnis laboratorinis ir instrumentinis tyrimas rekomenduojamas atsižvelgiant į speciinius radinius. Reikia atkreipti dėmesį į paciento vartojamus vaistus ar piktnaudžiavimą medikamentais, psichoaktyviomis medžiagomis.

Renkant seksualinę anamnezę reikia išsiaiškinti paciento subjektyvų laiko iki ejakuliacijos vertinimą (subjektyvi intravaginalinė ejakuliacijos latencijos trukmė) ir ejakuliacijos kontrolės pojūtį, PE atsiradimo istoriją ir pobūdį. Būtina išsiaiškinti sutrikimus visose lytinio atsako ciklo fazėse (potraukio, sujaudinimo, ejakuliacijos, orgazmo). PE poveikio gyvenimo kokybei ir lytiniam aktyvumui intensyvumas svarbus planuojant gydomosios intervencijos apimtį.

Renkant anamnezę būtina atkreipti dėmesį į keletą dažnų situacijų, kuriose vyrai klaidingai įvardija savo problemą. Dalis vyrų nežino, kad po ejakuliacijos erekcija išnyksta, ir savo nusiskundimą įvardija kaip erekcijos sutrikimą. Erekcijos sutrikimu besiskundžiančio vyro visada reikia paklausti, ar erekcija sutrinka tik po ejakuliacijos, ar anksčiau. Vyresnio amžiaus vyrams, kuriems atsiranda erekcijos organinis sutrikimas, kartais pradeda trumpėti IELT dėl patiriamos įtampos ir baimės prarasti erekciją lytinio akto metu.

PE išraiška, o kartu ir korekcijos galimybės gali skirtis priklausomai nuo vyro palaikomo seksualinio ryšio pobūdžio. Dažniausiai pasitaikantys seksualinio ryšio variantai yra atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikiai seksualiniai ryšiai, gyvenimas kartu ar santuoka. Bet kuriuo atveju diagnozuojant PE svarbu bent minimaliai išsiaiškinti partnerės požiūrį į patiriamą seksualinę problemą. Partnerės lūkesčių žinojimas ir poros bendradarbiavimas sprendžiant PE keliamus sunkumus yra kertinis sėkmingo gydymo komponentas. Taip pat reikia įvertinti galimą partnerės seksualinę disfunkciją, kuri turi poveikį ejakuliacijos greičiui (pvz., mažą lytinį potraukį, skausmą lytinių santykių metu ir kt.).

Kasdienėje praktikoje PE diagnostikai dažniausiai pakanka paciento nurodomos IELT, negalėjimo valingai atidėti ejakuliacijos ir patiriamo nepasitenkinimo lytiniais santykiais. Siekiant objektyvizuoti PE vertinimą, klinikiniams tyrimams naudojamas chronometrinis IELT, sukurta keletas PE diagnostikos klausimynų, kurie padeda apibūdinti sutrikimo kilmę ir įvertinti gydymo efektyvumą. Daugiausiai naudojamos apklausos yra priešlaikinės ejakuliacijos diagnostikos anketa (angl. Premature Ejaculation Diagnostic Tool), priešlaikinės ejakuliacijos proilis (angl. Premature Ejaculation Proile) (3 pav.), priešlaikinės ejakuliacijos indeksas (angl. Premature Ejaculation Index), vyrų erektilinės disfunkcijos ir seksualinės sveikatos klausimynas (angl. Male Sexual Health Questionnaire Ejaculatory Dysfuncion).

Kasdienėje klinikinėje praktikoje šių klausimynų vaidmuo ribotas.

Parengta pagal R. Adomaitis „Priešlaikinės ejakuliacijos gydymo rekomendacijos”, NMC, 2014