Kaip pacientai suvokia hipoglikemijos riziką?

Dažnai nutylima hipoglikemijos baimė yra didžiausia priežastis, kodėl pacientai nesilaiko griežtos glikemijos kontrolės patarimų: tai labiausiai lemia savikontrolės trūkumas, būdingas hipoglikemijos atvejais. Bent vienas epizodas, rodantis, kad pacientas yra pažeidžiamas ir jam reikia kitų pagalbos, gali pažeminti jo kompetenciją ir reputaciją kolegų ar draugų akyse. Mokytojai, slaugytojai ir prižiūrintys vaikus ar kiti darbuotojai labai nerimauja dėl hipoglikemijos ir nesugebėjimo valdyti situaciją. Tai skatina juos „nemažinti glikemijos ir būti saugiems”. Ligoniams sergantiems 1 tipo diabetu, tai dažnai yra didžiausias rūpestis tuo metu, todėl jie nepaiso glikemijos kontrolės patarimų ir teorinių būsimų rizikos veiksnių, galinčių nulemti vėlyvas komplikacijas.

Pacientai dažnai jaučia, kad jų gydytojai pernelyg tolerantiškai žiūri į hipoglikemiją.

Ar yra kitų būdų išvengti hipoglikemijos?

Daug kas buvo aprašyta anksčiau, tačiau paprasčiausi patarimai būtų tokie:

• peržiūrėti insulino režimą ir gyvenseną ir parinkti insuliną pagal atitinkamą dietą,
• patikrinti insulino leidimo vietą, techniką ir laiką,
• reguliariai užkandžiauti einant miegoti – valgyti daugiau ir didesnį baltymų kiekį turinčio maisto,
• prieš miegą insuliną leistis į sėdmenis, kad pailgėtų jo veikimo laikas,
• išskirtiniais atvejais naudotis insulino pompa ir (labai retai) skirtina kasos salelių ląstelių transplantacija.

Ar geros kontrolės nauda, įvertinus visas hipoglikemijos problemas, viršija riziką?

Gera glikemijos kontrolė aiškiai ir neabejotinai sumažina vėlyvų mikrovaskulinių komplikacijų riziką. Neseniai buvo ištirta nauda ir rizika (www.clinicalevidence.com) ir padaryta išvada, kad gera glikemijos kontrolė nusveria riziką. Vis dėlto kai kurių pacientų požiūris kitoks, ir sveikatos priežiūros darbuotojams jį reikia atidžiai išnagrinėti, nes galutinai nusprendžia pats pacientas.