Impotencijos gydymo galimybės lyginant su tomis, kurios buvo prieš 20 metų, yra gerokai įvairesnės ir efektyvesnės . Jų pasirinkimas priklauso nuo impotencijos sunkumo, ligos priežasties ir paciento bei partnerės sprendimų.

Faktą, kad impotencija  yra susijus su endotelio, tad ir kraujagyslių disfunkcija, prieš rekomenduojant konkretų gydymą turėtų pripažinti tiek gydytojas, tiek ir pacientas. Jei pacientui pasireiškia ne psichogeniniam impotencijos būdingų požymių, tuomet tikėtina, kad pagrindinė priežastis yra kraujagyslių liga.

Taigi, turėtų būti ieškoma riziką mažinančių veiksnių. Pavyzdžiui, rūkymas ir psichotropinių vaistų vartojimas neturėtų būti skatinamas, reguliari mankšta, kuri palaiko erekcijos funkciją – skatinama, depresija ir dislipidemija – atpažinta ir spręstina. Jei impotencijos  pradžia yra susijusi su naujo, pavyzdžiui, antihipertenzinio, vaisto vartojimu, tada turėtų būti ieškoma alternatyvaus gydymo (tikima, kad α-blokatoriai rečiau sukelia impotenciją nei kiti antihipertenziniai vaistai ir netgi gali apsaugoti nuo impotencijos  pradžios). Tokie gyvenimo būdo pokyčiai turėtų būti rekomenduojami, nepriklausomai nuo impotencijos priežasties, nes erekcijos sutrikimas gali būti bendros gerovės rodiklis.

Sukaupti duomenys rodo, kad impotencija yra kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, hipertenzijos ir širdies vainikinių arterijų ligos, pasireiškimo rizikos pranašas. Vieno tyrimo metu 20 % vyrų, kuriems buvo nustatyta impotencija, sirgo angiografiškai neišreikšta širdies vainikinių arterijų liga. Vyrai su įtariamu kraujagysliniu (vaskulogeniniu) erekcijo sutrikimu turėtų būti tikrinami dėl neišreikštos miokardo išemijos, naudojant judančio takelio streso EKG. Kai diagnozė nustatyta, pacientui gali būti siūlomos įvairios gydymo strategijos. Jos gali skirtis atsižvelgiant į pagrindinę priežastį, bet tikriausiai apims gydymą geriamaisiais vaistais, psichoseksualinę terapiją, intrakavernines injekcijas ir operaciją. Reikėtų nepamiršti, kad bet kuriuo metu pacientas gali nuspręsti atsisakyti gydymo ir tiesiog susitaikyti su savo būkle.

Psichogeninis erekcijos sutrikimas.

Erekcija dažnai stimuliuojama audiovizualinių dirgiklių ar fantazijų, tačiau tuo pačiu būdu CNS signalai gali slopinti erekcijos atsaką (žiūrėkite aukščiau). Gydymo alternatyvos šioje situacijoje apima vieną arba abu iš šių variantų:

• •nustatyti nerimo, kaltės ar depresijos šaltinį ir suteikti psichologinį gydymą
• inicijuoti fizinį gydymą (vaistais), kuris padėtų įveikti specifinę impotencijos problemą

Kai pacientas gali pasiekti norimą erekciją gydant vaistais, jis pats gali įveikti lytinio akto nerimą.

Psichoseksualinis gydymas

Psichogeninės impotencijos  gydymas negali būti standartizuotas, nes skiriasi pacientų nerimo šaltinis. Santykių sunkumai,
depresija, kaltė, problemos dėl intymumo ir seksualinės patirties stoka gali padidinti nerimą ir (ar) konfliktą, kuris gali pasireikšti kaip impotencija.

Psichoseksualinis gydymas svyruoja nuo paprasto lytinio partnerių švietimo iki kognityvinės elgesio terapijos. Konsultanto pareiga – nustatyti nerimo šaltinį ir parinkti atitinkamą gydymą. Lytinis švietimas paprastai apima klaidingos informacijos paneigimą ir informaciją apie įprastinę seksualinę praktiką. Partnerių bendravimo gerinimas leidžia jiems įveikti gėdą dėl seksualinių bėdų ir išreikšti savo seksualinius poreikius ir norus.

Šiuolaikinė seksualinė terapija daug skolinga Masters’ui ir Johnson’ui, kurie aprašė gydymo programą, apimančią elgsenos ir psichoseksualinių elementų derinį, ir jau po 5 metų tęstinių tyrimų pranešė, kad jų sėkmės rodiklis siekia 70 %. Šiandien gydymas yra paremtas daugiau elgesio pagrindu ir siekia sumažinti lytinio akto nerimą per suplanuotą poros seksualinio elgesio mokymąsi iš naujo. Dažnai tai pasiekiama palaipsniui didinant poros seksualinės veiklos repertuarą, kuris nepriklauso nuo pilno
erekcijos išlaikymo, kol bus atkurtas visiškas pasitikėjimas.

Šio gydymo būdo trūkumas yra tas, kad jis brangus tiek laiko, tiek ir išteklių prasme. Jis taip pat paprastai reikalauja seksualinio partnerio buvimo ir bendradarbiavimo, nors pirminės individualios konsultacijos dažnai padeda nustatyti santykių problemas ir lūkesčius. Keletas ilgalaikių tyrimų įvertino galutinius šio gydymo rezultatus, tačiau, išaiškėjo, kad po jų impotencija dažnai atsinaujina. Vis dėlto daugelis porų gauna realią naudą. Šis gydymo būdas taip pat gali būti sėkmingai derinamas ir kartu su
medikamentiniu gydymu per os.

Fizinis gydymas

Daugumai pacientų, kenčiančių nuo impotencijos, veiksmingi būna dabar prieinami saugūs geriamieji ir poliežuviniai vaistai (PDE5
inhibitorius avanafilis, sildenafilis, tadalafilis ir vardenafilis bei apomorfinas). Kitas fizinis gydymas, pavyzdžiui, vakuumo prietaisais ir
intrakaverniniais bei vidiniais šlaplės vaistais, yra naudojami „pagal poreikį“. Dėl šalutinio poveikio, adatų vengimo ir partnerio nenoro
dalyvauti gydyme pastebima, kad dažnai šios alternatyvos nutraukiamos.

Vidinis šlaplės gydymas nukreipia vazoaktyvius vaistus į varpos akytkūnius per šlaplės gleivinę. Šlaplė turi gausų pogleivinį kraujo tiekimą, kuris susisiekia su varpos akytkūniais per šlaplės akytkūnius, leisdamas perduoti vazoaktyvius vaistus į kitus organus. Gydomasis vaisto poveikis gali būti pasiektas tiek vyrų su psichogeniniu, tiek ir organiniu erekcijos sutrikimu.

Erekcija gali būti farmakologiškai sužadinama vazoaktyvius vaistus įšvirkščiant į varpos akytkūnius. Šis intrakaverninis gydymas gali būti naudojamas gydant psichogeninę impotenciją, leidžiantį įvykti lytiniam aktui, ir su laiku gali panaikinti nesėkmės baimę, siejamą su tokia būkle.

Priklausomybė vaistui, padedančiam pasiekti pakankamą erekciją, turėtų mažėti, kol galiausiai jis taps nebereikalingas. Šie vaistai gali būti naudingi pacientams, kuriems pasireiškia sunki impotencija ir kraujagyslių liga, nereaguojanti į peroralinius vaistus.

Kombinuotas psichogeninis / organinis erekcijos sutrikimas

Didžioji dalis pacientų turi psichogeninio ir organinio ES derinį. Erekcijos neišlaikymas, atsirandantis iš besivystančios organinės problemos, gali išprovokuoti psichogeninę problemą, kai pacientui išsivysto baimė patirti nesėkmę lytinių santykių metu. Norint gydyti šiuos vyrus holistiškai, šeimos gydytojui ir psichoterapeutui gali tekti bendradarbiauti ir konsultacijas derinti su fiziniu gydymu, pavyzdžiui, peroraliniais vaistais.

Organinis erekcijos sutrikimas reaguos tik į fizinį gydymą, tačiau prisidedantis psichogeninis komponentas, kaip aptarta anksčiau, gali
reaguoti į psichoseksualinį gydymą, pakankamą atkuriant normalią erekciją. Gydymas gali būti nukreiptas arba į priežastį ir sieki ištaisyti atpažįstamą anomaliją, arba gali būti bendrasis ir siekti sukelti erekciją nepriklausomai nuo pagrindinės priežasties. Tinkamas gydymo būdas gali skirtis priklausomai nuo paciento kultūrinio, religinio ir ekonominio statuso. Reikėtų apsvarstyti:

• patogią gydymo formą
• invaziškumą
• grįžtamumą
• kainą
• veikimo mechanizmą
• šalutinį poveikį

Bendrieji fiziniai gydymo būdai apima geriamuosius, poliežuvinius, vidinius šlaplės ir intrakaverninius farmakologinius preparatus ), taip pat vakuumo prietaisus  ir operaciją .

Pakaitinis gydymas androgenais. Vyrų hipogonadizmas, pasireiškiantis testosterono nepakankamumu ir impotencija, gali turėti keletą
priežasčių ) ir būti susijęs su senėjimu. Nepriklausomai nuo etiologijos, androgenų pakaitine terapija siekiama padidinti testosterono
kiekį kraujo serume, padidinti lytinį potraukį ir funkcijas bei išlaikyti antrinius lytinius požymius. Nors erekcijos funkcija galėtų būti gerinama arba visiškai atkurta, tačiau tų, kuriems pasireiškia ES, organizme yra žymus androgenų trūkumas, taigi nėra aišku, ar testosterono papildai bus efektyvūs vyrams, kurių androgenų koncentracijos lygis yra ties minimalia riba. Vis dėlto naujausi tyrimai parodė, kad PDE5 inhibitoriai yra efektyvesni, kai testosterono lygis yra normalizuotas. Serumo testosterono lygis, lytinis potraukis ir erekcijos funkcija mažėja su amžiumi, tačiau nėra tikslai aišku, ar pakaitinė testosterono terapija būtinai sukels ar pagerins
erekciją. Taigi, testosterono vaidmuo siekiant pagerinti erekcijos funkciją išlieka kontraversiškas. Pavyzdžiui, 20 % vyrų, kuriems taikoma androgenų mažinimo terapija prostatos vėžio atveju, erekcija išlieka pakankama lytiniams santykiams. Yra žinoma, kad androgenai palaiko tiek CNS, tiek ir akytkūnių funkciją, lytinį potraukį ir sklandų raumenų atpalaidavimą. Visa hormonų pakaitinė terapija siekia fiziologiškai išlaikyti tinkamą hormonų ir jų aktyvių metabolitų koncentraciją serume, tačiau šiuolaikinė pakaitinė androgenų terapija ne visada šį tikslą pasiekia.