Atliekamų pratimų nauda gali pasireikšti keliais būdais: sustiprėjusia jėga, ištverme, svorio sumažėjimu, tikslesniu sąnarių padėties jutimu, kitų negalavimų, nerimo ar depresijos sumažėjimu. Daugeliu tyrimų tirta pratimų nauda esant kelio OA, keleto tyrimų metu buvo nagrinėjama pratimų nauda esant klubo OA. Nors tiriami pratimai skyrėsi, apbendrinti rezultatai rodo, kad gydomieji pratimai vidutiniškai malšina skausmą, truputį gerina sąnarių lankstumą. Nauda pasiekiama atliekant individualias programas, dalyvaujant grupinėse pratybose ir atliekant pratimus namie. Nenuostabu, kad pagerėjimas išnyksta, jeigu pratimai nutraukiami ilgiau negu du mėnesius, todėl svarbu pagalvoti ne tik apie paciento pasiryžimą, bet ir apie ilgalaikę strategiją, pvz., fizioterapeuto priežiūrą ir paskatinimą pratimus tęsti. AO sergantys pacientai gali atlikti dviejų tipų pratimus:

• stiprinančius vietos raumenis (pvz., šlaunies keturgalvį raumenį sergant kelio OA);
• aerobikos pratimus.

Stiprinantys pratimai. Pacientai gali nepajėgti atlikti aerobikos pratimų, kol vietos raumenys nėra pakankamai sustiprinti. Svarbu žinoti, kad vaikščiojimas remiantis koja, kurios šlaunies keturgalvis raumuo labai silpnas, gali neteikti naudos, simptomai gali pablogėti, pacientas – imti pradėti griuvinėti.   Yra nemažai veiksmingų pratimų, padedančių sumažinti kelio OA simptomus, įskaitant stiprinančius pratimus ir aerobikos vaikščiojimą. Tokie pratimai turi būti parenkami individualiai.   7.1 paveikslėlyje pavaizduotas paprastas šlaunies keturgalvį raumenį stiprinantis pratimas. Ant lygaus paviršiaus pacientas guli ant nugaros ir sulenkia netreniruojamą koją (įtampai nugaros apačioje ir klubuose sumažinti). Mankštinamą kelį reikia ištiesti ir atremti į lovą ar kitą paviršių. Paciento galima paprašyti kartu lenkti kojos pirštus į save, taip šio pratimo metu tempiamos ir pakinklio sausgyslės. Kai kelis visiškai ištiestas, pacientas turi pakelti koją ir laikyti 10–20 sekundžių. Patartina pakartoti keletą kartų vienai ir kitai kojai. Tačiau neretai pasitaiko, kad pacientas negali ištiestos kojos pakelti nuo lovos, tuomet naudinga pradėti nuo vidinės srities keturgalvio raumens pratimo naudojant suvyniotą rankšluostį, padėtą tiesiai po mankštinamos kojos kelio linkiu. Keliu spaudžiant rankšluostį tol, kol kelis visai išsitiesia, ir kartu keliant kulną nuo lovos galima atlikti palengvintą ištiestos kojos kėlimo pratimą.   Kitas pratimas labai silpniems pacientams – žingsniavimas baseine. Be to, šis pratimas gali būti naudingas kenčiantiems klubo sąnarių skausmą (esant tikrajam klubo OA arba gūbrio bursitui), silpni šlaunies keturgalviai raumenys prisideda prie nenormalios biomechaninės apkrovos.

Šoninis kojos kėlimo pratimas taip pat gali būti naudingas, kai yra klubų problemų. Pavyzdyje asmuo guli ant šono, kelia mankštinamą koją ir palaiko 10–20 sekundžių (7.2 pav.). Aerobikos pratimai siejami su bendru būklės pagerėjimu ir grūdinimusi – pagrindiniais veiksniais, kurie OA metu lemia fizines funkcijas ir negalią. Kai šlaunų keturgalviai raumenys gana stiprūs (žr. anksčiau), galima parinkti šiuos aerobikos pratimus:

• žingsniavimą baseine; 
• plaukimą; 
• važiavimą treniruokliu dviračiu, tačiau tai gali riboti girnelės – šlaunikaulio ligos laipsnis;
• pratimus elipsiniu arba slidinėjimo treniruokliu; pacientai, kurie fiziškai stiprėja, turi būti atsargūs ir neatlikti per daug pratimų su treniruokliais, jeigu nepageidaujama kelių ar klubų apkrova (pvz., su lipynės tipo treniruokliais);
• ėjimą – jeigu galima eiti normaliu tempu;
• važiavimą dviračiu lauke.

Turintiems anatominių deformacijų (pvz., kelio ašinę deformaciją) patartinos stiprinančių ir pasipriešinimo pratimų programos, treniruojantis kartu su fizioterapeutu.