Kartais praktikuojantis gydytojas gali pasiklysti tarp literatūros, kuri nagrinėja osteoartrito gydymą. Tokiu atveju labai svarbu kritiškai vertinti publikuojamų mokslinių tyrimų duomenis. Toliau pateikiamos pačios dažniausios problemos interpretuojant OA nagrinėjančius mokslinius tyrimus:

• vartojami nevienodi terminai, apibrėžimai (pvz., skiriasi net OA apibrėžimas) 
• trūksta tiesiogiai su ligoniu susijusių rezultatų
• nerealūs įtraukimo kriterijai
• klinikinės reikšmės mastas

Skirtingi apibrėžimai. Moksliniuose tyrimuose neretai skiriasi net ligos apibrėžimai. Vienur labiau akcentuojami klinikiniai simptomai, o kitur – radiologinių tyrimų rezultatai. Jeigu tyrime yra plačios skausmo ribos (tikėtina, jog tada bus ir didesnės struktūrinių pokyčių ribos), tokio mokslinio tyrimo vienoje iš grupių galima nepastebėti gydymo rezultatų. Pastebėta, kad daug kelio sąnario OA nagrinėjančių studijų net nevertina girnelės–šlaunies sąnario, nors jis dažnai ir yra skausmo priežastis OA pažeistame kelio sąnaryje.

Trūksta tiesiogiai su ligoniu susijusių rezultatų. Beveik visose studijose skausmui vertinti naudojama vizualinių analogijų skalė, o naujesniuose tyrimuose dar taikomas ir daugiafunkcinis Vakarų Ontarijo MacMaster klausimynas (angl. Western Ontario MacMaster questionnaire), kurį pildo patys pacientai ir kuriame pateikiami klausimai apie skausmą, rytinį sąnarių sustingimą ir funkciją. Tačiau ar vien skausmas yra patikimas, gerai ligą charakterizuojantis simptomas, kurį vienintelį ir reikėtų nagrinėti? Naujausiose mokslinių tyrimų gairėse rekomenduojama gilintis ir į kitas sritis, kurios tiesiogiai susijusios su osteoartritu sergančiu ligoniu, pavyzdžiui, depresija, miego skalės, bendros būklės vertinimas ir specialiai sukurti klausimynai gyvenimo kokybei vertinti. Šie rodikliai galėtų papildyti instrumentinių tyrimų, skausmo ir funkcinius rodiklius.

Nerealūs įtraukimo kriterijai. Dauguma mokslinių tyrimų (ypač vaistų) dažniausiai atliekami su sveikais pacientais ir visiškai netiriama vyresnio amžiaus OA sergančių ligonių populiacija, kurioje dažnai sergama ir kitomis ligomis. Be to, į šiuos tyrimus įtraukiami pacientai, kuriems skauda tik vieną sąnarį, nors didžiajai daliai populiacijos (vyresniems nei 55 metų amžiaus pacientams) skauda vidutiniškai keturis sąnarius vienu metu.

Klinikinės reikšmės mastas. Nemažai mokslinių tyrimų skelbia reikšmingą skirtumą tarp dviejų tirtų gydymo metodų, tačiau net neužsimena apie šių rezultatų klinikinę svarbą. Kartais ši reikšmė apibrėžiama kaip mažiausias kliniškai svarbus skirtumas (angl. MCID – minimal clinically important difference). MCID gali skirtis priklausomai nuo simptomų mato. Nors kiekvienu atveju skaitytojas turėtų atkreipti dėmesį į specifinius tyrimo rezultatus, tačiau dažniausiai siekiama, kad gydymo efektas būtų bent jau 20%.