Tiazidiniai diuretikai ir į juos panašūs diuretikai
Tiazidiniai diuretikai yra pigūs, lengvai vartojami ir skiriami tik vieną kartą per dieną. Jie yra efektyvūs ir yra vieni iš pasirenkamų variantų gydant hipertenzija sergančius vyresnio amžiaus ar iš Afrikos kilusius pacientus. Ši vaistų grupė veiksminga derinant su angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibito riais, angiotenzino receptorių blokatoriais ir beta blokatoriais. 
Antihipertenzinis tiazidų poveikis yra lėtas, o atsako į dozę kreivė reliatyviai plokščia, todėl dozės didinimas lemia ribotą kraujo spaudimo sumažėjimą. Šalutinis metabolinis tiazidų pov eikis yra susijęs su didelėmis vaisto dozėmis, kurios pasunkina hipokalemiją, hiperurikemiją ir hiperglikemiją. Vartojant mažas tiazidų dozes, ryški hipokalemija pasitaiko labai retai. Jei vis dėlto pacientą ištiko hipokalemija, tuomet būtina išaiškinti visas kitas galimas to priežastis, pirmiausia – nenustatytą aldosterono perteklių (ši būklė neretai yra išsivysto pacientams, sergantiems Kono sindromu).
Atkreiptinas dėmesys, kad, vartojant tiazidinius ir į juos panašius vaistus (chlortalidoną ir indapamidą) didelėmis dozėmis ir ypač juos derinant su nevazodilataciniais β bloka toriais, yra didesnė gliukozės tolerancijos sutrikimų ar 2 tipo diabetų išsivystymo tikimybė. Todėl tiazidinio diuretiko ir nevazodilatacinio β blokatorių derinys galėtų būti saikingai taikomas pacientams, turintiems polinkį sirgti cukriniu diabetu. Be to, didelių dozių tiazidiniai diuretikai gali saikingai didinti kraujo plazmos lipidų ir šlapimo rūgšties koncentraciją. Vartojant tiazi dinius diuretikus mažomis dozėmis, šių pokyčių klinikinė svarba yra nedidelė.

Kilpiniai diuretikai
        
Palyginti su tiazidais, kilpiniai diuretikai (tokie kaip furozemidas) mažiau veiksmingai mažina kraujo spaudimą. Jie turi būti vartojami tik tuomet, kai pacientui nustatytas gretutinis širdies ar inkstų nepakankamumas.

Kalį tausojantys diuretikai

Kalį tausojantys diuretikai spironolaktonas, amiloridas ir tiamterenas, distaliniuose inkstų kanalėliuose kontroliuoja natrio bei kalio apykaitą. Jie sumažina kalio netekimą pacientams, kurie yra gydomi kitų grupių diuretikais. Pacientams, serganti ems gydymui rezistentiška hipertenzija, kuriems jau skiriamas angiotenziną blokuojantis vaistas, pridėjus mažą spironolak tono dozę, smarkiai sumažėti kraujo spaudimas. Pastebėta, kad spironolaktonas ir naujasis selektyvus aldestorono receptorių blokatorius eplerenonas, vartojamas derinant su angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, sumažina pacientų, kurių sutrikusi kairiojo skilvelio funkcija, sergamumą ir mirštamumą. Šalutinis šios grupės vaistų poveikis pasireiškia hiperkalemija ir inkstų funkcijos pablogėjimu. Neselektyvus aldosterono an tagonistas spironolaktonas gali pasižymėti antiadrenogeniniu poveikiu, skatinančių ginekomastijos ir seksualinės funkcijos sutrikimų atsiradimą vyrams. Pasirodo, kad šis poveikis nėra būdingas eplerenonui.