Pasaulinėje klinikinėje praktikoje vis dažniau kraujo spaudimas matuojamas ambulatoriškai. Tarptautiniu mastu priimta, kad ambulatorinis kraujo spaudimo matavimas yra nepakeičiamas tyrimo metodas žmonėms, kuriems nustatyta ar įtariama hipertenzija. Matuojant ambulatoriškai, dažniau nusta tomas realus paciento kraujospūdis, išvengiama „balto chalato“ hipertenzijos, o ir pats matavimo procesas vyksta įprastinėje darbo ar namų aplinkoje. Kraujo spaudimui matuoti naudojami specialūs kraujo spau dimo stebėsenos prietaisai. Patariama pacientui, kad jis kraujo spaudimą matuotų po 15–30 minučių poilsio, ramioje aplinkoje ir atsipalaidavęs.
         
Kraujo spaudimas matuojamas abiejose rankose. Jeigu skirtumas tarp sistolinio spaudimo rodmenų yra < 10 mmHg, tuomet stebėsenai reikėtų naudoti ranką, kurioje kraujo spaudimas mažesnis. Tačiau, jei sistolinio spaudimo rodmenų skirtumas didesnis už ≥ 10 mmHg, tuomet naudokite ranką, kurioje spaudimas didesnis. Svarbu parinkti tinkamą manžetę ir matavimo dažnumą. Įprasta, kad arterinis kraujo spaudimas dažniausiai matuojamas kas 30 minučių dienos ir nakties metu. Visi gauti rezultatai yra įrašomi į aparato atmintį ir saugomi.
         
Ambulatorinis kraujospūdžio matavimas yra labai svarbus vertinant, ar iš tiesų yra gydymui rezistentiška hipertenzija (nepaisant gydymo adekvačiomis dozėmis trimis antihiper tenziniais vaistais, tradicinis kraujo spaudimas nenukrenta > 150/90 mmHg). Atlikus ne tradicinį kraujo spaudimo matavimą, bet ambulatorinę kraujospūdžio stebėseną, neretai pavyksta pa neigti gydymui rezistentišką hipertenziją, nes įprastinėmis pa cientui sąlygomis arterinis kraujo spaudimas yra daug mažesnis, t.y. panaikinamas galimas „balto chalato“ fenomeno egzistavi mas.
         
Ambulatorinis kraujo spaudimo matavimas labai svarbus vyresnio amžiaus pacientams. Išmatuotas senų žmonių vienmo mentis sistolinis kraujo spaudimas gali būti net 20 mmHg didesnis nei ambulatorinis dienos spaudimas. Be to, vyresniems pacien tams dažnai nustatomi ir hipotenzijos, sukeltos baroreceptorių ar autonominės nervų sistemos funkcijos sutrikimo, atvejai. Tai ypač svarbu skiriant gydymą hipotenziniais vaistais. Kadangi vyresniems pacientams daug dažiau pasireiškia šalutiniai vaistų poveikiai, todėl ir dėl gydymo gali daug dažniau išsivystyti hipotenzijos epizodai, sukeliantys sinkopes ir griuvimus. Taigi, susumuojant ambulatorinio kraujo spaudimo matavimo ypatu mus vyresniame amžiuje, galima teigti, kad jiems būdinga:

• „Balto chalato“ hipertenzija (dažna)
• Slapta hipertenzija
• Izoliuota sistolinė hipertenzija (pati dažniausia)
• Naktinė hipertenzija
• Autonominės nervų sistemos ar baroreceptorių dis funkcija (dienos ar naktinė hipertenzija)
• Padėties hipertenzija
• Vaistų indukuota hipotenzija
• Hipotenzija pavalgius

Kita labai svarbi ambulatorinio kraujo spaudimo matavimo galimybė yra kraujospūdžio svyravimai nakties metu. Naujausi tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems būna aukštas kraujo spaudimas naktį (kuriems nėra fiziologinio naktinio kraujospūdžio sumažėjimo fazės), priklauso daug didesnės insulto, miokardo infarkto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei nei žmonės, kurių naktinis kraujo spūdis nukrenta žemiau dienos lygio (taip būna daugumai pacientų). Visi, kuriems nėra naktinio kraujo mažėjimo fazės, priklauso didesnės antrinės hipertenzijos rizikos grupei, tačiau šis požymis, nors jį ir reikia atsiminti, nėra speci finis. Sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu pacientams užsitęsęs ar staigus kraujo spaudimo kritimas nakties metu yra daug rimtesnis kardiovaskulinių būklių prediktorius nei žmonėms, sergantiems hipertenzija, bet nesergantiems cukriniu diabetu. Kraujo spaudimas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms turi būti palaikomas žemesnis nei žmonėms, kurie CD neserga.