Savikontrolei skirti kraujo matavimo prietaisai iš esmės yra skirti tik pacientams ir parduodami be jokios medikų kontrolės. Pirminės grandies medikai privalo suvokti, kad savikontro lei skirti kraujo spaudimo matavimo prietaisai ateityje įgis vis daugiau reikšmės kontroliuojant kraujo spaudimą ir darant įtaką priežiūros strategijoms motyvuotiems, informuotiems bei medikų kontroliuojamiems pacientams. Pacientams reikėtų įteikti atmintinę, kur būtų aprašyti pagrindiniai reikalavi mai, susiję su kraujo spaudimo savikontrole. Kraujo spaudimą matuojantys pacientai turi žinoti, kad:

• Savikontrolės prietaisai yra skirti tik motyvuotiems ir savo sveikata susirūpinusiems pacientams
• Naudoti prietaisus, kurie dedami ant žasto arterijos, nes matuokliai, kurie dedami ant riešo, nėra tikslūs
• Matuokliai, kurie dedami ant piršto, išvis neturėtų būti naudojami Kraujo spaudimo matavimas savikontrolės aparatu turi būti atliekamas po penkių minučių poilsio.
• Prietaiso manžetė turi būti širdies lygyje ant rankos, ku rioje kraujo spaudimas didesnis
• Rekomenduojama naudoti prietaisus, turinčius atmintį ir galimybę gautus duomenis išsaugoti ar perduoti
• Visus gautus duomenis tikslinga fiksuoti kraujo spaudi mo matavimo žurnale
• Pacientams, kuriems pasireiškia aritmijos, savikontrolės prietaisai gali būti netikslūs
• Pirmi savarankiški kraujospūdžio matavimai turi būti at likti medikams prižiūrint
• Pacientai periodiškai turi būti mokomi savikontrolės ir tikrinamos jų žinios

Šeimos gydytojas motyvuotus ir savo sveikata susirūpinusius pacientus turi informuoti apie kraujospūdžio matavimo intensyvumą, rezultatų grafiko sudarymą, apsi lankymo poliklinikoje dažnumą. Dažniausiai rekomenduo jamas du rytiniai (tarp 6 ir 9 val.) ir du vakariniai (tarp 18 ir 21 val.) matavimai. Pirmos dienos kraujo spaudimo matavimo duomenys dėl jaudulio ir nepripratimo yra netikslūs, todėl į juos nereiktų kreipti dėmesio. Naudoti gautų duomenų vidurkį gydy mui parinkti ir tolimesniam sekimui. Jeigu pradedamas gydymas arba jis keičiamas, kraujospūdį matuoti dažniau. Rytinis kraujo spaudimo matavimas turi būti atliktas prieš vartojant vaistus. 
         
Norint įvertinti parinkto arba pakeisto gydymo efektyvumą, kraujo spaudimas po pakeisto gydymo turi būti sekamas dvi savaites, t.y. dviejų savaičių gydymo vidurkis turėtų būti pa lygintas su pradinės fazės vidurkiu. Įprasta, kad pacientams, kuriems gerai kontroliuojamas kraujo spaudimas, rekomenduo jama kraujo spaudimą stebėti du kartus per dieną. Esant blogai kontroliuojamam kraujo spaudimui, kontrolė dažnesnė. 
         
Dauguma hipertenzija sergančių pacientų yra prižiūrimi pirminės sveikatos centruose. Šeimos gydytojai yra atsakingi už kraujo spaudimo matavimą, padidėjusio kraujospūdžio nustatymą, gydymą ir hipertenzijos kontrolę. Tik labai maža hipertenzija sergančių pacientų dalis turi būti nusiųsta konsul tuoti į specializuotus kardiologijos, nefrologijos ar endokrinologi jos centrus, įtariant antrinę hipertenziją ar esant resistentiškai gydymo eigai.
         
Hipertenzija apibūdinama kaip „tylusis žudikas“. Dažniausiai ši liga yra asimptominė, todėl didžiajai pacientų daliai hiperten zija nenustatoma tol, kol nepamatuojamas kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas turi būti pamatuotas visiems pacientams, kurie apsilanko pas šeimos gydytoją po 12 mėnesių pertrau kos. Pacientai, kuriems nustatomas >140/90 mmHg kraujo spaudimas, turi būti perspėjami, kad jų kraujo spaudimas nėra normalus ir kad jie po kelių savaičių turi apsilankyti patikrinti pakartotinai. Pacientams širdies ir kraujagyslių ligų rizika turi būti įvertinta remiantis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo gairėmis. 
         
Didelės rizikos grupės pacientai, kuriems būtina tikslinė priežiūra:

• Nėščios moterys arba hipertenzijos anamnezė buvusio nėštumo metu
• Pacientai, kuriems yra šeiminė hipertenzijos, miokardo infarkto ir insulto anamnezė
• Sergantys arba sirgę širdies ir kraujagyslių liga
• Sergantys cukriniu diabetu
• Kurių sutrikusi inkstų funkcija
• Sergantieji sisteminėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, poliartritu ir sistemine raudonąja vilklige)

Didelės rizikos grupės pacientai turi būti išskiriami į atskirą grupę, jiems skiriama aktyvesnė priežiūra bei visų turimų rizikos veiksnių koregavimas.