Vaikai

Vaikų kraujo spaudimo matavimas yra sudėtingesnis, nes jų kraujo spaudimas dėl įvairių aplinkos veiksnių poveikio kinta dažniau nei suaugusiems. Vaikams paprastai atliekamas ne vie nas matavimas, o skaičiuojamas vidurkis. Apskritai sistolinis kraujo spaudimas yra daug tikslesnis ir lengviau nustatomas nei diastolinis. Idealiausia, kada kraujo spaudimas matuojamas praėjus kelioms minutėms po poilsio. Reikėtų nematuoti kraujo spaudimo, kai vaikas žinda, verkia ar valgydinamas. Dar vienas ir labai svarbus kraujospūdžio matavimo ypatu mas vaikams iki vienerių metų ir daugumai vaikų iki penkerių metų – blogas Korotkovo garso girdimumas. Todėl jiems kar tais tikslinga panaudoti doplerį ar oscilometrinį kraujospūdžio matuoklį.

Vyresni žmonės       

Paradoksalu, bet vyresni žmonės dažniau nei jauni yra linkę į „balto chalato“ hipertenziją. Jiems dažniau nustatoma ir pseudohipertenzija. Ši sąvoka nurodo didelį vyresnių pacientų kraujo spaudimo skirtumą matuojant jį tiesiogiai ir netiesiogiai. Dažniausia hipertenzijos forma tarp vyresnių žmonių – izoliuota sistolinė hipertenzija. Neretai vyresniems žmonėms hipertenziją keičia hipotenzija, nes šiame amžiuje dažnai pastebimas autono-minis nervų sistemos nepakankamumas. Kai kuriems vyresnio amažiaus pacientams pasitaiko gana smarkus kraujo spaudimo sumažėjimas po gausaus valgio. Toks arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas dažniausiai yra simptominis ir trumpalaikis. Be to, vyresniems pacientams dažniau būna ir antihipertenzinių vaistų sukeltų šalutinių poveikių. Matuoti arterinį kraujo spaudimą vyresnio amžiaus pacientams tikslinga ne tik sėdint, bet ir stovint. Vyresnių pacientų hipertenzijos priežastys:

• Stovėjimo– padėties hipertenzija
• Valgis – hipertenzija po pietų
• Autonominės nervų sistemos nepakankamumas
• Cukrinis diabetas
• Vaistai
• Parkinsono liga

Nutukę žmonės

Tikslus kraujospaudimo matavimas svarbus diagnozuojant metabolinį sindromą, kadangi hipertenzija yra vienas svarbiausių šio sindromo komponentų. Tačiau įrodyta, kad nutukimas gali nulemti kraujo spaudimo matavimo netikslumą tiek vaikams, tiek ir kituose amžiaus grupėse bei nėščioms moterims. Rankos ir manžetės apimties santykis yra labai svarbus. Jei manžetė per trumpa, tuomet gali būti nustatomas didesnis kraujo spaudimas ir pasireikš „rankogalio hipertenzija“, tuo tarpu, jei per ilgas, – bus nustatomas žemesnis kraujo spaudimas.

Ritmo sutrikimai

Dėl didelio kraujo spaudimo kintamumo nuo širdies susitraukimo iki susitraukimo sunkiau tiksliai išmatuoti kraujo spaudimą pacientams, varginamiems širdies aritmijų. Pacientams, varginamiems aritmijų, tokių kaip prieširdžių virpėjimas, kin tamas kraujo spaudimas priklauso nuo prieš tai buvusio pulso intervalo. Tiriant pacientus, kuriems pasireiškia bradiaritmijos, egzistuoja dviejų potencialių klaidų galimybė. Jei ritmas neregu liarus, tuomet pasireikš tokios pat problemos, kaip ir žmonėms, varginamiems prieširdžių virpėjimo. Kada širdies susitraukimų dažnis yra ypač retas, tuomet rekomenduojama orą iš manžetės išleisti labai lėtai.

Nėštumas

Daugumoje populiacijų kliniškai svarbi hipertenzija nustatoma daugiau nei 10 proc. nėščių moterų. Aukštas kraujo spau dimas yra labai svarbus priimant medicininius sprendimus nėštumo metu. Garso išnykimas (penktos fazės) tiksliausias matuojant diastolinį kraujo spaudimą, išskyrus tuos atvejus, kada garsas užsitęsia iki nulio. Nėščiosioms kraujospūdį geriau matuoti ambulatoriškai, nes iki 30 proc. moterų nustatoma „bal to chalato“ hipertenziją. Ši būklė privalo būti identifikuota kaip galima greičiau, kad moteris nebūtų be reikalo hospitalizuota ar gydoma antihipertenziniais medikamentais.

Kraujo spaudimas pacientams fizinio krūvio metu

Fizinio krūvio metu dėl padidėjusio širdies minutinio tūrio padidėja sistolinis kraujo spaudimas, o diastolinis kraujo spau dimas išlieka maždaug toks pat ar net šiek tiek sumažėja. Nenor malus kraujo spaudimo atsakas į fizinį krūvį, t.y. smarkus sis tolinio ir diastolinio kraujo spaudimo didėjimas, predisponuoja hipertenzijos išsivystymą ateityje.