Elektrokardiografija
Kiekvienam pacientui, sergančiam hipertenzija, būtina atlikti 12 derivacijų elektrokardiografiją. Vėliau ji praverčia lyginant ligos metu atsiradusius širdies pakitimus. Be to, elektrokardio grama svarbi anksti nustatant kairiojo skilvelio hipertrofiją, t.y. įrodant ar paneigiant dažniausią hipertenzijos sukeltą organų taikinių pažeidimą. Kairiojo skilvelio hipertrofija dažniausiai di agnozuojama, kada S dantelio V1 derivacijoje ir R dantelio V5 derivacijoje ar V6 derivacijoje suma yra ≥ 35 mm (Sokolovo– Lajono kriterijus). Prognozė yra daug blogesnė, kai nustatomas dislokuotas ST ir atvirkščias T dantelis V5, V6 arba abiejose de rivacijose. Nutukusiems pacientams šie krūtininės derivacijos kriterijai gali būti neigiami dėl storos krūtinės sienos. Kairiojo skilvelio hipertrofija turėtų būti įtarta, jei širdies ašis nukrypusi į kairę ir/arba padidėjęs R dantelis aVL derivacijoje. 
 

Echokardiografija
Pacientams,sergantiemssunkiahipertenzija,kuriųelektrokardiogramoje ir nėra jokių hipertrofijos požymių, tikslinga atlikti transtorakalinę echokardiografiją. Širdies echoskopija padeda įvertinti ne tik struktūrinius miokardo ir pertvaros pokyčius, bet ir dažnai pastebimą sistolinę ar diastolinę disfunkciją bei širdies išmetimo funkciją. Neretai pacientams, kurių arterinis spaudi mas padidėjęs, būna sutrikusi diastolinė funkcija ir sumažėjęs diastolinis prisipildymas, bet normalus širdies kontraktilumas, t.y. gera sistolinė funkcija. Eechokardiografinis ištyrimas būtinas visiems pacientams, kuriems yra klinikinių širdies nepakanka mumo požymių arba yra tik dusulys. Širdies funkcijos nepak ankamumas gali išsivystyti dėl hipertenzijos sukeltos sistolinės disfunkcijos, bet gali pasireikšti ir dėl persirgto miokardo in farkto, regioninio širdies raumens pažeidimo ar ritmo sutriki mo. Pacientams, sergantiems arterine hipertenzija ir kuriems išsivystė prieširdžių virpėjimas, širdies kamerų dydis, vožtuvų būklė bei trombų suradimas ar atmetimas gali lemti kardiover-sijos ar antitrombozinio gydymo taktikos pasirinkimą. Esant echonagatyviam vaizdui ar negalint tiksliai įvertinti matomų pakitimų, tokiems pacientams tikslinga atlikti transezofaginę echokardiografiją. Kai kuriais atvejais šis tyrimas yra apie 30 proc. informatyvesnis už transtorakalinę echokardiografiją (ypač vertinant trombozės galimybę).

Inkstų vizualizacija
Inkstų ultragarsinis tyrimas yra geriausias vizualinis tyrimas pacientams, kuriems su įtariama inkstų liga. Jis turėtų būti atlik tas visiems piktybine hipertenzija sergantiems pacientams bei tiems, kuriems nustatyta proteinurija ar padidėjusi kreatinino koncentracija. Visiems jaunesniems nei 40 metų pacientams, ser gantiems sunkia ar gydymui atsparia hipertenzijos forma, taip pat turėtų būti atliktas inkstų ultragarsinis tyrimas. Ultragars inio tyrimo metu nustatytas vienas mažas inkstas leidžia įtarti inksto arterijos stenozę, tačiau tokiu atveju negali būti atmesta ir ilgalaikė parenchiminės inkstų ligos galimybė. Kai kuriomis glomerulonefrito formomis sergantiems pacientams ultragars inio tyrimo metu gali būti nustatyti „šviesūs“ arba echogeniški inkstai. Dar dažniau gali būti diagnozuota lėtinė inkstų parenchi mos liga, kurios metu matoma suplonėjusi inkstų žievė, o inkstų geldelės deformuotos ir išsiplėtusios. Ultragarsinio tyrimo metu neretai atsitiktinai nustatoma inkstų hidronefrozė arba policistinė inkstų liga. Ištobulėjusios ultragarsinės diagnostikos technologijos leidžia atsisakyti intraveninės urografijos metodų. Siekiant diagnozuoti inkstų arterijos stenozę, magnetinio rezo nanso inkstų angiografija yra pats vertingiausias tyrimo meto das. Jei šio tyrimo rezultatai teigiami, tuomet išsamesniam inksto arterijų tyrimui atlikti rekomenduojama tradicinė angiografija. Inkstų arterijos stenozė vyresniems pacientams gali išsivystyti dėl ateromos, tuo tarpu jaunesniems pacientams ji išsivysto dėl fibroraumeninės displazijos (dažniausiai moterims).

Kompiuterinė tomografija magnetinis rezonanso tyrimas
Kompiuterinė tomografija magnetinis rezonanso tyrimas su ar be angiografinio režimo yra rekomenduojami, kai įtariama sčių navikas. Tačiau šių tyrimo metodų reikšmės nereikėtų suabsoliutinti, nes maži navikai pa cientams, sergantiems Kono sindromu, ar žmonėms, kuriems yra generalizuota antinksčių hiperplazija, gali ir nepavykti nustatyti.