Daugelis kasdieniame gyvenime sutinkamų veiksnių didi na kraujo spaudimą, o jų modifikavimas gali sumažinti kraujo spaudimą. Įrodyta, kad druskos vengimas, svorio mažinimas, riebių pieno produktų ribojimas, padidėjęs daržovių ir vaisių suvartojimas, alkoholio vengimas ir fizinis aktyvumas efek tyviai mažina kraujo spaudimą. Tikslinga ir nuosekliai vykdoma gyvenimo būdo modifikacija gali sumažinti kraujo spaudimą tiek pat, kaip ir nuolat vartojamas vienas antihipertenzinis vais tas. Pastebėta, kad pacientams, sergantiems nedidelio laipsnio hipertenzija, kuriems nėra akivaizdžių širdies ir kraujagyslių komplikacijų ar organų taikinių pažeidimo požymių, geras atsa-kas į nefarmakologinį gydymą išryškėja po 4–6 mėnesių.

Nutukimo gydymas

Nutukimas irhipertenzija yra labai artimai susiję. Be to, didelė dalis nutukusių pasižymi papildomu polinkiu į rezistenciją in sulinui ar sirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Svorio sumažinimas efektyviai koreguoja arterinę hipertenziją. Įrodyta, kad, pa ciento kūno masę sumažinus trimis kilogramais, sistolinis kraujo spaudimas sumažėja vidutiniškai 7 mmHg, o diastolinis – 4 mmHg. Tuo tarpu 12 kg svorio netekimas vidutiniškai sistolinį kraujospūdį sumažina 21 mmHg , o diastolinį – 13 mmHg.

Natrio chlorido vartojimo mažinimas

Dauguma tyrimų patvirtina aiškią ir priežastinę koreliaciją tarp druskos suvartojimo ir kraujo spaudimo. Druskos apriboji mo iki <6g/dieną ( <100 mmol/dieną) strategija labai sumažina kraujo spaudimą. Druskos suvartojimą apribojus nuo 10g/ dieną (apie du arbatiniai šaukšteliai) iki 5 g/ dieną gali vidutiniškai sumažinti sistolinį kraujo spaudimą 5 mmHg , o diastolinį – 2 mm Hg. Druskos pakeitimas druskos pakaitalais (kuriuose na trio druska pakeista į kalio druską) yra dar viena išeitis, tačiau, vartojant angiotenzino inhibitorius ar kalį tausojančius diureti-kus, būtina stebėti, ar neatsiranda galima hiperkalemija .

Alkoholio vartojimo mažinimas ir metimas rūkyti

Yra tyrimų, kurių rezultatai rodoteigiamą nedidelio ir vidutin-io alkoholio kiekio vartojimo poveikį mažinant mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų (palyginti su visišku alkoholio nevar tojimu ar labai gausiu jo vartojimu). Kita vertus, ryšys tarp alkoho lio vartojimo, kraujospūdžio dydžio ir hipertenzijos paplitimo pop uliacijose yra tiesinis. Be to, vertėtų prisiminti, kad daug alkoholio nuolat vartojantiems asmenims, staiga nutraukus jo vartojimą, galima staiga sulaukti didelio kraujospūdžio padidėjimo. Tai pat virtina ir neretai tokiems pacientams po savaitgalio išgėrimų pirmadieniais pastebimas kraujospūdžio padidėjimas. Didelis al koholio suvartojimas gali būti susijęs ne tik su hipertenzija, bet ir su nutukimu ar kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies aritmija, alkoholinė kardiomiopatija, neuropatija, kepenų ligos ir pankre atitas.

Ilgalaikis ar dažnas rūkymas gali būti susijęs su hipertenzija. Iš tikrųjų kraujo spaudimas gali smarkiai padidėti rūkymo metu. Nors rūkymo reikšmė hipertenzijai nėra aiškiai apibrėžta, tačiau nediskutuotina, kad rūkymas yra stiprus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, pavyzdžiui, rūkantiems vyrams ir moterims yra 2–3 kartus didesnė rizika susirgti išeminiu insultu. Atkreipti nas dėmesys, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ne tik tiesioginis rūkymas, bet ir sutuoktinio ar bendradarbių rūkymas bendro naudojimo patalpose. Nikotino cheminė struktūra panaši į natūralaus neurotransmiterio acetilcholino struktūrą. Acetilcholi nas dalyvauja daugelyje smegenų funkcijų ir, jungdamasis su α4β2 receptoriais smegenyse, skatina dopamino išsiskyrimą. Padidėjęs dopamino kiekis sukelia malonumo pojūtį ir priklausomybę. Todėl visai natūralu, kad atsikratyti žalingo įpročio nėra labai lengva, bet tai yra galbūt pati veiksmingiausia gyvensenos keitimo priemonė, galinti apsaugoti nuo daugelio širdies ir kraujagyslių ligų ir jų komplikacijų. Mesti rūkyti niekada ne vėlu, nes asmenų, kurie metė rūkyti iki vidutinio amžiaus, gyvenimo trukmė nesiskiria nuo niekada nerūkiusių asmenų. Visiems hipertenzija sergan tiems rūkaliams reikėtų patarti mesti rūkyti. Metusiems rūkyti širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja 50 proc., tačiau reikia laukti beveik ištisą dešimtmetį, kol rizikos laipsnis sumažėja iki niekada nerūkiusių žmonių lygio.

Mankšta ir fizinis aktyvumas

Adaptuota mankštos programa gali sumažinti kraujo spaudimą sergantiesiems hipertenzija. Fizinis aktyvumas turi būti reguliar us ir intensyvus (pavyzdžiui greitas pasivaikščiojimas), tačiau svarbiausia, kad jį gerai toleruotų pacientas. Pavyzdžiui, trys in tensyvios treniruotės per savaitę gali būti naudingos jaunesniam pacientui, tuo tarpu kasdieninis greitas pasivaikščiojimas, trunk antis ne mažiau kaip 20–30 min., gali būti naudingas vyresni ems pacientams. Fiziniai pratimai sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą sumažina apie 2–3 mmHg, tuo tarpu fizinių pratimų ir dietos derinys sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą gali sumažinti 5–6 mmHg. Pacientams, kurių arterinis kraujospūdis yra padidėjęs, nereikėtų skirti izometrinių pratimų (tarp jų ir sunkumų kilnojimo). Jie nerekomenduojami dėl neigiamo pov-eikio kraujo spaudimui.

Sveika mityba

Nagrinėjant mitybos įtaką hipertenzijos eigai, DASH (The diatary approaches to stop hypertension) tyrimo metu buvo aiškiai nustatyta, kad gausus daržovių ir vaisių vartojimas bei riebių pieno produktų vengimas turi teigiamą įtaką hipertenzijos eigai. Padidinus per dieną suvalgomų daržovių ir vaisių porcijų skaičių nuo dviejų iki septynių, sistolinis kraujo spaudimas hiperten zija sergantiems pacientams vidutiniškai sumažėja 7 mm/Hg , o diastolinis – 3 mm/Hg. Suvalgomų riebalų kiekis turėtų būti sumažintas iki ≤ 35 proc. bendro su maistu gaunamo energijos kiekio. Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis privalo būti apribotas iki vieno trečdalio bendro riebalų kiekio. Sočiosios riebalų rūgštys gali būti pakeistos mononesočiosiomis riebalų rūgštimis.

Kitos gyvenimo būdo intervencijos

Yra labai mažai įrodymų dėl česnakų, žolinių preparatų ir kitų maisto papildų naudos mažinant kraujo spaudimą.