Veiksniai, darantys įtaką kraujo spaudimo kitimams
- Matavimo aplinkybės
- Kvėpavimas
- Emocijos
- Fiziniai pratimai
- Valgymas
- Tabakas
- Alkoholis
- Temperatūra
- Manžetės pripūtimas
- Skausmas
- Amžius
- Rasė
- Paros ritmas (kraujo spaudimas žemiausias miegant)
Labai dažnai pacientams arterinį kraujo spaudimą didi na nerimas. Ypač dažnai pacientų nerimas dėl galimų tyrimų rezultatų pastebimas gydymo įstaigose. Tai vadinamasis „balto chalato“ efektas. Pastebėta, kad nerimas gali padidinti kraujo spaudimą daugiau nei 30 mmHg. Praktikos gydytojams labai svarbu įvertinti „baltojo chalato“ fenomeno galimybę, nes spren dimas mažinti kraujo spaudimą, o tuo labiau – paskirti vaistų, negali būti priimtas remiantis vien kraujo spaudimo matavi mo aplinkoje, kurioje gali pasireikšti „balto chalato“ hiperten zija, rezultatu. „Baltojo chalato“ hipertenzija visada pasireiškia medicininėje aplinkoje, kai žmonėms, kurių kraujo spaudimas normalus, nustatoma hipertenzija, o sergantiesiems hiperten zija – didesnis kraujo spaudimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis fenomenas dažniausiai nepranyksta pakartotinių vizitų metu. Visuotinai priimtame „balto chalato“ hipertenzijos apibrėžime nurodomi du pagrindiniai diagnostikos kriterijai:
- mažiausiai tris kartus matuojant kraujo spaudimą tradicinėmis spaudimo matavimo priemonėmis gydytojo kabi nete, klinikoje ar operacinėje, jis turi viršyti > 140/90 mmHg
- normalus kraujo spaudimas įprastinėje aplinkoje vi sas 24 valandas, išskyrus pirmas valandas po kraujo spaudi mo stebėjimo prietaiso uždėjimo, kol pacientas dar yra streso būklės
Įtariant „balto chalato“ hipertenziją, būtina pacientui reko menduoti kraujo spaudimą matuoti ambulatoriškai. Kita vertus, negalima suabsoliutinti ambulatorinio kraujospūdžio matavimo metodo, nes ir šiuo metodu „balto chalato“ hipertenzija nusta toma net 10–20 proc. pacientų. Manoma, kad „balto chalato“ hipertenzijos paplitimas populiacijoje sudaro apie 10 proc. Tai verčia šeimos gydytojus daug atidžiau ir kritiškiau vertinti ar terinio kraujo spaudimo vertes, ypač jeigu arterinis kraujo spau dimas matuojamas pacientui neįprastomis aplinkybėmis. „Balto chalato“ hipertenzija gali paliesti ne tik jaunus, bet ir vyresnio amžiaus žmones ar tuos, kurių kraujo spaudimas normalus, taip pat ir nėščiąsias.
Norint gauti kaip galima objektyvesnį kraujo spaudimo mata vimo rezultatą, reikia pacientui sudaryti optimalias matavimo sąlygas.