Atsitiktinių imčių tyrimai ir jų metaanalizė parodė, kad hipertenzijos gydymas 60 m. ar 70 m. bei vyresniems pacientams gali sumažinti demencijos laipsnį ir pagerinti dėl vyresnio pacientų amžiaus pablogėjusią kognityvinę funkciją bei apsaugoti juos nuo smegenų insulto, širdies infarkto ar kitų kraujagyslinių komplikacijų. Šis teigiamas hipertenzijos gydymo poveikis mažinant sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų visai nepriklauso nuo to, ar tai buvo sistolinė ir diastolinė, ar tik izoliuota sistolinė hipertenzija.
         
Tiazidiniai ir į tiazidinius panašūs diuretikai bei kalcio kanalų blokatoriai yra pirmos eilės vaistai gydant vyresnio amžiaus pacientus (ypač sergančius izoliuota sistoline arterine hipertenzija). Šiuo metu gauti tyrimų rezultatai rodo, kad senyvo amžiaus pacientams taip pat veiksmingi ir AKF inhibitoriai bei angiotenzino receptorių blokatoriai, nes jie mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirštamumą nuo jų. Jei kraujo spaudimo nepavyksta sureguliuoti vien tik kalcio kanalo blokatoriais ar diuretikais, tuomet rekomenduojama kartu pridėti AKF inhibitorių arba angiotenzino receptorių blokatorių. Nevazodilataciniai beta adrenoblokatoriai mirtį nuo smegenų infarkto, koronarinės širdies ligos sukeltų įvykių ar bendro vyresnio amžiaus pacientų mirtingumo dėl visų priežasčių riziką mažina ne taip veiksmingai, kaip tiazidiniai ar į tiazidinius panašūs diuretikai.
         
Senyvo amžiaus pacientų arterinės hipertenzijos gydymas turi savo specifiškumą. Pacientų nereikėtų pradėti gydyti labai didelėmis antihipertenzinių vaistų dozėmis. Jos didinamos laipsniškai. Patarti pacientams vengti staigios ilgai statiškai buvusios padėties pakeitimo. Kartais tikslinga kraujo spaudimą matuoti ne tik sėdinčiam, bet ir stovinčiam pacientui.