Pagrindinis tikslas, kurio siekia šeimos gydytojas, – fizinio ištyrimo metu nustatyti organų taikinių pažeidimo požymių (pavyzdžiui, smegenyse, širdyje, inkstuose ir periferinėse arteri-jose). Taip pat turi būti įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riveiksniai ir komplikacijos, kurie gali nulemti gydymo eigą. Tiriant paciento pulsą, galima nustatyti pulso persipildymą krau ju arba atsitiktinai aptikti prieširdžių virpėjimą. Pulso nebuvi mas ar arterijų ūžesiai leidžia įtarti aterosklerozinę kraujagyslių ligą periferinėse apatinių galūnių arterijose ar miego arterijos baseine. Esant ryškiai kraujagyslių aterosklerozei, yra tikimybė nustatyti ir ateromatozinę inkstų arterijos stenozę. Tai vėliau keičia antihipertenzinių vaistų grupių pasirinkimą ar nemedika mentinio gydymo taktiką.
         
Atidus objektyvus ištyrimas neretai anksti atskleidžia egzistuojančią kardiomegaliją arba kairiojo skilvelio pakitimus. Jeigu auskultuojant širdį girdimas sustiprėjęs antrasis tonas ar širdies ūžesiai, tuomet pacientą svarbu nusiųsti ištirti, ar nėra ydų arba širdies miokardo patologijos. Pavyzdžiui, aortos regurgitacija sukelia švelniai švilpiančius ūžesius, kurie yra susiję su dideliu pulsiniu spaudimu („kolapsuojantis pulsas“) ir izoliuota sistoline hipertenzija.
        
Kita reta kraujagyslinė hipertenzijos priežastis – aortos koarktacija, nustatoma iš garsių sistolinių ūžesių su uždelstu femoraliniu pulsu, girdimu krūtinės ir nugaros srityje, ir skirtingu kojų bei rankų kraujo spaudimu. Visiems pacientams, kuriems neseniai diagnozuota hipertenzija, turi būti patikrinta, ar femoralinis pulsas sutampa su radialiniu pulsu.
         
Krūtinės ląstos tyrimas neretai atskleidžia obstrukcines kvėpavimo takų ligas (bronchinę astmą, lėtinį bronchitą ar emfizemą), o tai reiškia, kad hipertenzijai gydyti negali būti var tojami beta blokatoriai.
         
Be to, fizinio ištyrimo metu galima aptikti sisteminių ligų, tokių kaip skydliaukės ligos, akromegalija ar Kušingo sindro mas, požymių. Pastebėtos ksantomos ir ksanteliazmos, ne tik ant vokų, bet ir tarpupirščiuose, alkūnių srityse, ant kelių, sieja mos su hiperlipidemija ar trigliceridemija. Nikotino dėmės ant pirštų, veido pilnakraujystė, neretai atspindi besaikį rūkymą, policitemiją.
         
Labai svarbu nustatyti paciento ūgį ir svorį, paskaičiuoti kūno masės indeksą kg/ūgis(m)2 ir įvertinti ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį (periferinis ar centrinis nutukimas, baltos, rudos ar raudonos odos strijos) nutukimą. Vėliau kiekvieno kito apsi lankymo metu galima vykdyti paciento svorio kontrolę.
         
Vertėtų neužmiršti ir atidaus pilvo srities ištyrimo. Tai gali suteikti papildomų duomenų, pavyzdžiui, pilvo viršutinėje ar vidurinėje dalyje girdimas ūžesys gali būti siejamas su ryškia aortos ateroskleroze, inkstų arterijos stenoze. Retkarčiais to kiems pacientams pasireiškia trumpalaikė plaučių edema. Dėl intensyvaus alkoholio vartojimo neretai būna padidėjusios kepenys. Sunki policistinė inkstų liga taip pat gali būti nustato ma čiuopiant pilvo apžiūros metu.
         
Akių dugno ištyrimas turėtų būti vienas iš pirmųjų ir labai svarbių tyrimo metodų, skirtų sunkios hipertenzijos ei gai ir pasekmėms įvertinti. Pacientams, sergantiems sunkia hipertenzija, kuriems aptinkama tinklainių kraujosruvų, „vatos gumuliukų“ ir kietų eksudatų su ar be papiloedemos, yra diag nozuojama piktybinė hipertenzija. Šiuos pacientus būtina nedel siant hospitalizuoti, nes negydant per dvejus metus miršta apie 90 proc. šių pacientų. Daugumai iš jų būna didesnio ar mažesnio laipsnio inkstų funkcijos sutrikimai ar širdies nepakankamumo požymių. Kita vertus, kai kuriems pacientams, net kai hiper tenzijos eiga sunki ir tęsiasi ne vienerius metus, aptinkama tik klinikinių regėjimo sutrikimo požymių be didesnių kitų organų taikinių struktūrinių pažeidimų ar funkcijos sutrikimų. Bet tai veikiau išimtys nei taisyklė.
         
Jei kraujo spaudimas <200/110 mmHg, rutininis akies dug no tyrimas yra praktiškai nenaudingas, kadangi 1–2 laipsnio retinopatija, nustatoma naudojant Keito (Keith), Vagnerio (Wag ner) ir Barkerio (Barker) skales, yra labiau susijusi su amžiaus ir bendrosios širdies ir kraujagyslių būklės sukeltais pakitimais nei kraujo spaudimo laipsniu. Akių dugno nuotrauka pro praplėstus vyzdžius turi būti atlikta visiems pacientams, kuriems nustatyta ar įtariama retinopatija. Taip galima būtų objektyvizuoti randa mus pakitimus ir juos palyginti su vėliau nustatytais pakitimais, atlikus pakartotinius tyrimus.
         
Šeimos gydytojams pateikiama kai kurių objektyvaus ištyrimo radinių klinikinė interpretacija.