TUIP operacija yra tinkama ligoniams, kuriems net ir mažos prostatos sukelia obstrukciją. Ši procedūra tinka tik tuo atveju, jeigu prostata yra mažesnė (≤30g rezekuojamo audinio), aukštas šlapimo pūslės kaklelis ir  vidurinėje prostatos skiltyje nėra hiperplazijos. TUIP procedūros metu įpjaunamas šlapimo pūslės kaklelis pradedant pjūvį žemiau šlapimtakio angos ir baigiant – apytikriai 0,1cm iki sėklinio gumburėlio. TUIP operacija yra beveik tiek pat veiksminga simptomams susilpninti ir šlapimo srovės greičiui padidinti kaip ir TURP. Be to, po TUIP operacijų  komplikacijų (pvz. kraujavimų, šlaplės striktūrų arba šlapimo nelaikymo) dažnis yra mažesnis lyginant su prostatektomija per šlaplę. Taip pat būtina akcentuoti ir tai, jog įpjaunant prostatą per šlaplę daug retesnė (pasireiškia apie 10%) būna retrogradinės ejakuliacijos komplikacija. Tačiau tikimybė, jog ligoniui ilgainiui bus reikalingas papildomas gydymas, yra didesnė po TUIP nei po TURP operacijos.

Prostatos įpjovimas per šlaplę (TUIP):
(a) pjūvis (punktyrinė linija) per šlapimo pūslės kaklelį yra atliekamas tam, kad būtų galima atskirti dvi šonines liaukos skiltis.
(b) Pjūvis dažniausiai būna vienpusis, nors gali būti ir abipusis.

Svarbiausi chirurginio GPH gydymo teiginiai:

• apytikriai 95% visų prostatektomijų yra atliekamos per šlaplę (TURP operacija)
• chirurginio gydymo indikacijos: GPH komplikacijos arba nesėkmingas ligos gydymas vaistais
• ilgalaikiai chirurginio gydymo rezultatai (geras šlapimo srovės grietis ir išnykę arba nežymūs simptomai) dažniausiai yra geri
• tokios komplikacijos kaip kraujavimas ar krešulių susidarymas būna apie 16 % visų atvejų
• retrogradinė ejakuliacija yra dažna, tačiau mažai nepatogumų sukelianti komplikacija
• atvira prostatektomija tinkama ligoniams, kurių priešinės liaukos tūris >100 cm3.