Liekamojo šlapimo tūrio (LŠT) pasišlapinus matavimas gali būti svarbus GPH sergantiems ligoniams todėl, kad šis tyrimas leidžia nustatyti asmenis, kuriems aktyvus stebėjimas („budrus laukimas“) ar gydymas vaistais būtų mažiau veiksmingas. Apskritai, jeigu pacientui nustatomas didesnis nei 200–300 ml LŠT, tai šiam ligoniui yra didesnė ūminio šlapimo susilaikymo (ŪŠS) rizika ir yra labiau tikėtina, jog jam reikės invazinio gydymo. Tačiau ir šis tyrimas negali būti naudojamas GPH diagnozei nei patvirtinti, nei paneigti. LŠT matavimas gali būti naudingas ligos progresavimui stebėti. Tai yra saugi priemonė sekti GPH ligos eigą tiems pacientams, kurie pasirinko aktyvaus stebėjimo taktiką. Geriausias būdas matuoti LŠT yra neinvazinis – ultragarsu per pilvo sieną (transabdominalinė ultrasonografija). Rečiau tūriui išmatuoti yra naudojama šlapimo pūslės kateterizacija. Tačiau pacientų šlapimo pūslių tūriai skiriasi, todėl ir sprendimas dėl gydymo turėtų būti priimtas remiantis ne vien tik LŠT matavimu. Pacientus, kurių LŠT yra nuolat didelis (>300ml), reikėtų kruopščiau ištirti ir apsvarstyti chirurginio gydymo per šlaplę transuretrinės operacijos) galimybę.

Urofloumetrijos būdu (dešinėje) galiam išmatuoti daug skirtingų obstrukcijos parametrų (apačioje), kurie dažniausiai būna pasikeitę GPH sergantiem

Šlapimo srovės greičio piko interpretacija