Informuoto paciento, taip pat kaip ir informuotų artimiausių jo šeimos narių pageidavimai visada yra svarbus veiksnys gydymo parinkimui. Dauguma pacientų, kuriuos kamuoja labai nežymūs simptomai, pasirenka aktyvaus stebėjimo taktiką. Vidutinio stiprumo simptomus patiriantys ligoniai gydymą renkasi labai skirtingą ir tai priklauso nuo to, kiek nepatogumų simptomai sukelia, ir kiek pacientai yra pasiryžę kartu su gydymu prisiimti ir galimos rizikos (pvz. retrogradinės ejakuliacijos rizika). Kai kurie pacientai, turintys vidutinio stiprumo simptomų, bet dėl to patiriantys daug nepatogumų, bus pasiryžę prisiimti kartu su operacija atsirandančią riziką vien todėl, jog toks „vieną kartą ir visiems laikams“ naudą atnešiantis sprendimas galėtų labai pagerintų jų gyvenimą. Labiausiai tikėtina, jog ligoniai, kuriuos simptomai kankina labai smarkiai, pasirinks operacinį gydymą, tačiau yra ir nemažai šios grupės pacientų, kurie nepaisant stiprių simptomų renkasi aktyvų stebėjimą („budrų laukimą“) arba gydymą vaistais. Apskritai, kuo stipresni yra simptomai, tuo labiau tikėtina GPH progresija ir tuo didesnė yra sėkmingo invazinio (pvz. TURP) gydymo galimybė. Būtina paminėti ir tai, jog tam tikros chirurginio prostatos gydymo komplikacijos gali būti ne tokios rimtos, kokios gali būti kitos. Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad po TURP procedūros
atsiradusi retrogradinė ejakuliacija daro mažai arba visai nedaro įtakos paciento gyvenimo kokybei, kai, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas arba šlaplės striktūra po TURP gyvenimo kokybę pablogina labai smarkiai.

Minimaliai invazinio gydymo rezultatai: paskaičiuoti trijų skirtingų rodiklių pokyčiai po 10–16 mėnesių nuo gydymo pradžios

Chirurginio gydymo rezultatai: paskaičiuoti trijų skirtingų rodiklių pokyčiai po 10–16 mėnesių nuo gydymo